Dar vienas testinis šalis – Kristinos Vilimaitės “Hana Shawl”. Taip jau sutapo, kad su Kristinos modeliais man vis tenka įžengti į iki šiol nelankytas teritorijas.
Visų pirma, koks bebūtų gražus šalis ar skara, kai aš įdėmiau pasigilinu į aprašymą ir pamatau, jog reikia užsidėti triženklį skaičių akių, iš kurių pirmas paprastai būna ne 1 (o ir ne 2…), tai pasižiūriu dar įdėmiau – jau ir nebe toks gražus tas modelis man atrodo… Kaip ir moku skaičiuoti, bet užsidėti labai daug akių reikia atidumo ir ramybės (šio šalio testavimo eigoje Kristina pasiūlė dėti kas 30 akių žymeklius), niekada nežinau, kokio ilgio siūlo reikia uždėjimui (dar vienas puikus pasiūlymas – užsidėti iš dviejų kamuolių),o labiausiai man nepatinka, kad mezgant skaras nuo ilgojo galo, skaros dydis jau iš karto nuspręstas ir nieko negali keisti eigoje. Šis šalis visai sėkmingai gali būti mezgamas ir platesnis toliau, tiesiog aš jau automatiškai vengiu tų triženklių. Tiesą sakant, jis taip sėkmingai gali būti pratęstas ir toliau, jog man pasivaideno labai gražus sijonas su gėlių kraštu apačioje ir stulpeliu viršuje, bet tik pasivaideno…
Daug rimtesnis buvo kitas iššūkis – pavyzdėlis. Dizainerės pageidavimu buvo privaloma numegzti pavyzdėlį gerosiomis akimis ir tik išgavus reikiamą tankumą galima imtis šalio. Gėda man čia viešai prisipažinti, bet aš niekada nemezgu pavyzdėlių. Savo elgesiui pagrįsti esu prisigalvojus visokių argumentų. Visų pirma, pavyzdėlis, koks bebūtų nemažas, vis tiek yra mažas. Ir mezgamas pirmyn atgal. O “tikri” mezginiai būna visokie, pvz., ratu mezgant šiek tiek įtempimas keičiasi, nedaug, bet nedaug po nedaug pasidaro visai nemažai. Arba pavyzdėlis lygiuoju raštu, o mezgi tai visokiais, gerų ir išvirkščių įtempimas vėl vos vos skiriasi… Taip pat numezgus tikrą daiktą, ypač kai akių daug, mezginys kartais truputį transformuojasi viena ar kita kryptim. Be to, mezginys – daiktas elastingas ir tą pavyzdėlį galima patempti taip ar taip. Ir taip toliau, ir taip toliau. Apie tinginystę nekalbėsim. Kai manęs paklausė, kaip aš mezgu megztinius, pagalvojau, jog aš tiesiog imu ir užsidedu iš akies (t.y., iš patyrimo) ir traktuoju tą pradėtą megztinį kaip pavyzdėlį. Jei pavyksta ir atitinka išmatavimus, mezgu toliau, jei ne – pagal tą jau numegztą gabalą pasiskaičiuoju, kiek reikėtų, ir jau antrą kartą užsidedu tiksliai. Todėl imuosi testuoti skaras, kurioms tankumas įtakos nedaro – kokią gausi, tokia gerai. Bet testiniai mezginiai turi savo reikalavimus, reikia tiksliai išsiaiškinti dydžius, siūlų išeigą, todėl aš sąžiningai, kaip buvo liepta, numezgiau pavyzdėlį, išskalbiau, patampiau, atitiko.
Siūlų turėjau daugiau, nei Kristina sunaudojo tokio pat dydžio savo šaliui, įtarimas kilo, kai staiga ėmiau ir pritrūkau:(. Paprastai savo mezginiuose tokios “problemos” yra sveikintinos, dažnai aš jas pati dirbtinai sukuriu ir su džiaugsmu imu makaliuoti iš savo aruodų. Su testais viskas rimčiau, bet siūlų artimiausiu metu gauti nebuvo galimybės, teko griebtis senų metodų. Pabaigiau, išskalbiau, išblokavau… ir pamatavau. Originalų šalį aš palikau…labai toli. Greit radau sau pasiteisinimą, kad šalis didelis, akys įvairios ir t.t. ir t.t. – sena dainelė. Bet rezultatas tokio dydžio, kad užteko ne tik gerajam daktarui sušildyti, bet ir mieliems pacientams apgobti.
Kristina labai kilniadvasiškai sureagavo į mano nukrypimus, testuojų turinti pakankamai, užteks iš manęs, kad patikrinu klaidas (t.y., kad jų nėra), dydžius paskaičiuos kiti. Galiu megzti toliau jos modelius be jokių pavyzdėlių, iš kokių noriu siūlų, apribojimai juk kenkia kūrybai (šventa tiesa!!!).
Tačiau tuos, kurie tokiu mano “kūrybišku” požiūriu į mezgimą susigundė, noriu perspėti dėl kelių dalykų. Visų pirma, teks labai nemažai ardyti (arba megzti atgal, kaip linksmai tą procesą vadina mezgėjos klube, kad patraukliau atrodytų). Bet svarbiausia, ir į savo mezgimo rezultatus gan dažnai teks pažiūrėti labai kūrybiškai.
Kristinos Vilmaitės modelis “Hana Shawl”, siūlai – Aade Long 8/3 ir… ką Dievas davė.{jcomments on}
