Tuos, kurie dar nesuprato, kokia nauda garderobui yra mokėjimas megzti, tikiuosi, galutinai įtikins šis naujasis Dominykos megztas šalikas:
Vat nusiperki naują rankinuką ir užsinori prie jo šaliko. Tobulai priderinto. Ieškot pirkti? Šansų – vienas iš milijono. Nors jei pritartumėte mano mylimam ir ne kartą cituojamam T.Pratčetui, tvirtinančiam, jog tik toks santykis ir yra vienintelė reali galimybė, tuomet manyčiau, rasti tobulą šaliką prie konkretaus nusipirkto rankinuko šansų yra mažiau nei vienas iš milijono. Visai kita situacija, jei moki megzti (arba moka tavo geriausia draugė). Rasti tinkamų siūlų milžiniškoje šiuolaikinėje pasiūloje tikrai įmanoma, o iš jų jau gali daryti daiktą kokio nori dydžio, fasono, rašto, stiliaus…
Bandžiau Dominyką iškvosti, iš kokių siūlų ji šį šaliką mezgė, tai paaiškėjo, kad etiketes, visai nepaisydama mano nuolatinio priminimo saugoti, Dominyka išmeta. Bet sąžiningai pabandė prisiminti, ką naudojo. “Pilkas siūlas – tai ta naujausia merino vilna, kurios nebeliko (o gaila 🙁 ), tada “Karisma” pilka, ten buvo jos paskutinis kamuoliukas likęs, tamsus, beveik juodas, man rodos, kad “Nepalas”, toks su baltais pūkučiais, rožinė ryški – tai “Admiralas” nuo mano žaliai rožinio megztuko (tą bent galiu susekti – “Admiral uni” 1783), tamsiai alyvinė – “Capuccino”.” Jei kam ir neaišku, manau, didelės reikšmės šis sąrašas neturi, nes kiekvienas nusiperka vis kitokį rankinuką, svarbiausia – koncepcija 🙂
Dominykos Sidabraitės megztas šalikas geriausiai draugei prie jos naujo rankinuko ir nuotraukos.{jcomments on}
