Esu tikra, kad Anna Zilboorg knygoje „Knitting for anarchists” rašė apie mano draugę. Mezgimas joms – tai puiki galimybė pasidaryti tai, ką iš tiesų nori. Ne ką diktuoja mados, ne taip, kaip liepia mezgimo vadovėliai. Tai sritis, kur gali nesilaikyti jokių instrukcijų ar nurodymų (ir gali – jei nori), nes nėra tokio daikto kaip mezgimo policija, mezgimo įstatymai ar leidimai. Yra tik tradicijos, įprotis, bet kaip žinia, anarchistų požiūris į tokius dalykus… labai jau kūrybiškas. Tikro mezgimo anarchisto visai nekamuoja pagarbi garsių siūlų firmų produkcijos ar žymių dizainerių modelių baimė. Patiko – priimu, pusiau patiko – pusę priimu, kitą pusę pakeičiu…
Aš tuo, deja, pasigirti negaliu ir kai kuriuos siūlus (pvz., sukurtus Eisaku Noro ar Kaffe Fassett) priimu kaip šedevrus, net nesvarbu, patinka man tos konkrečios spalvos ar ne – ar kam kyla mintis „pataisyti“, pvz., kokį Rembradto piešinį? Kai kam kyla.
Mano draugė pirmą kartą užėjusi į parduotuvę ir pamačiusi Noro siūlus, ne apsidžiaugė genialiais spalvų deriniais kaip daugelis (kaip patogu – mezgi nieko negalvodamas ir turi nuostabų rezultatą!), o pareiškė, jog ji nemėgsta, kai už ją kas kitas galvoja. Apžiūrėjusi siūlus įdėmiau, kai ką ji vis dėlto galėjo priimti, bet apie Yuzen Nr.6 ji tegalėjo išspausti: „Ir kas pirks tokius bjaurius siūlus?!”
Net man nejauku pasidarė. Man tai ta sruoga graži, bet kaip ji atrodys išmegzta?… Pabandžiau ir rezultatas mane labai pradžiugino.
Susidėliojusios spalvos man priminė Vilniaus dangų žiemos nakį – tokį mėlynai violetinį nuo gatvės žibintų. O tos „vilniausdangausžiemosnaktį“ spalvos man atrodė labiausiai pritinkančios…mano draugei, ilgų pasivaikščiojimų apsnigtomis senamiesčio gatvelėmis ir mėlynos spalvos mylėtojai. Fasonas tiko prie jos veido, spalvos – prie kailinukų ir ji rado tą skrybėlaitę po eglute. Ji narsiai su tuo susitaikė. Juolab kad labiausiai ją erzinanti ryškiai rožinė spalva natūraliai pasislėpė čia:
Prisijaukinus kepuraitę ji nusprendė pasidaryti visą komplektą. Per tą laiką jau buvau spėjus ją įtikinti Baktuso patogumu, tuo labiau, kad jai reikėjo šaliko po kailiniais. Bandžiau pakišus numegztą pavyzdėlį paaiškinti, kaip megzti. Kam paaiškinti? Ar ji pati nemoka nusimegzti paprasčiausio trikampio? Šiaip jau Baktusas sugalvotas kojininiams siūlams (tobulai atitinka kiekis ir storis), bet jai reikėjo tokios pat kaip kepurė skarelės, tai, kad Yuzen siūlai daug storesni, jai nepadarė jokio įspūdžio. Uždėti kas 4 eilę? Tai troleibusai važinėja iš taško A į tašką B tuo pat maršrutu, nes pririšti prie laidų, o laisvas žmogus gali pats rinktis kelią. Baktusą reikia megzti ripsu? Mezgimas ir žodis „reikia“ nesuderinami. Tuo labiau, kad jai nepatinka blogos akys. Ir ji megs stulpeliu. Nemačiau nei prieš tai, nei po to nei vieno Baktuso numegzto stulpeliu, bet josios išėjo tikrai labai puikus: ir forma, ir spalvos.
Spalvos… su ta jai nepatinkančia rožine ji susitvarkė labai paprastai: ramiausiai iškarpė tuos gabalus, susikomponavusi spalvas taip, kaip jai reikia. Ji – vienintelis man žinomas žmogus, kuris po tokio veiksmo nepadaro ctrl+Z. Ir visai be jokios gėdos (puikiausiai žinodama mano pietetą Noro atžvilgiu) atnešė tą obuolio dydžio rožinį kamuoliuką man:
Lygiai taip pat sėkmingai ji „pasitaisė“ ir Silk Garden sock siūlus, iš kurių mezgė dukrai megztinį (pati modeliuodama ir fasoną, nors knygų su Noro mezginiais parduotuvės bibliotekoje tikrai netrūksta). Ir dar pažadėjo man juodą kamuolį – atliekų!
Su nugalėtojais nesiginčijama, ir megztinis, ir šalikėlis prie kepurės tikrai labai vykę, galiu tik dienoraštyje paburbėti apie netinkamą elgesį su siūlais. Bet kai ji man papasakojo, kad mezga pirštines iš dviejų dalių su siūle per visą perimetrą, mano, sąžiningo amatininko širdis akimirkai nustojo plakusi. Už nugaros kaip mūro sieną jaučiau kelių šimtmečių mezgėjų gildijos narių palaikymą ir pasipiktinimą tokia šventvagyste. Bet ji ramiausiai man pareiškė, jog neaiškinčiau, ji juk jaučia, kaip kas turi būti. Pamačiau dar tik vieną pirmos pirštinės pusę ir supratau, ką ji turėjo galvoje.
Galų gale juk mezgimas būtent apie tai – apie laisvę. Turi 2 pagaliukus, virvutę ir 2 akių (tiksliau vienos, tik ji iš abiejų pusių kitaip atrodo) kombinacijomis gali sukurti pasaulį.
P.S. Šiandien ryte ji užbėgo man parodyti, ką nusipirko Kaziuke. Tobulai spalviškai tinkančias prie jos kepurės ir skarelės smulkiai smulkiai numegztas įstabaus grožio latviškas pirštines. Be jokių siūlių.