Labai myliu likučius. Manęs jie visai nebaugina, neatstumia – priešingai, žavi, kelia įkvėpimą. Kuo jie keistesni, tuo smagiau kažką sugalvoti. Patys įvairiausi (spalvų ir kiekių prasme) jie meta man iššūkį, kurį aš su džiaugsmu priimu. Kartais laimi jie, kartais aš. Kai pavyksta iš krūvos, rodos, visai nieko bendra neturinčių galiukų sukurpti kažką ir prikelti juos naujam gyvenimui – smagu. Smagu, kai įkėlus į internetą tokias kojines, sulauki komentarų, kad labai gražūs siūlai, kokie čia? Kokie? Vietinės gamybos, dažnai net ingredientai nelabai žinomi…:) Kartais tokia patalogiška meilė likučiams toli nuveda. Nuo likučių panaudojimo prie jų gamybos…
Turėjau 2 normalius kamuoliukus Noro Kureyon sock yarn, jie po 100 g, vieno daugiau nei pakanka porai kojinių numegzti. Aš ir numezgiau. Vieną porą. Iš pirmo kamuoliuko.
Monkey:
Siūlų man, aišku, liko, ne 46 dydžio ta mano koja. Tai pradėjau megzti karolius. Patiko man, kaip keičiasi siūlai ir kokio skirtingo charakterio karoliai gaunasi:
Normalus žmogus būtų paėmęs antrą kamuoliuką, numezgęs dar 1 porą kojinių ir turėjęs TIKRŲ likučių. O aš? Pasielgiau kaip ta čigonė, kuri nusipirko gabalą naujos medžiagos sijonui ir ją sukarpius susilopė senąjį.
Man visą laiką patiko idėja Noro perėjimus naudoti ne ištisai, o kur nors sustoti (geriausia ten, kur turi tokios pat spalvos vienspalvių) ir megzti viena spalva. Ar pradėti viena spalva ir tik kokia detalė „nusispalvina“ Noro. Zephyr socks taip ir numezgiau. Tam švelniaus vakarinio vėjelio vardu pavadintoms kojinėms man labai tiko ryški žalia spalva ir ją įterpiau į pėdas. (Dar vieną kojinę pradėjau truputį šiltesne žalia iš kitos nei Noro operos, bet čia jau… lakštingala negali nečiulbėti:))
Kuo toliau, tuo labiau į lankas klydau…40 porą, kurios tema „kitokie nei stulpelis gerų ir blogų akių raštai“ jau sukomponavau iš tarpais pasikartojančių Noro to paties kamuolio gabaliukų ir kitų tinkančių intarpų. Kojinės prasideda elektrine Noro žalia, jo, jau samaninio, įterpiau į pėdas. Kojinės vadinasi „Apsnigtas miškas“, jį įsivaizduodama ir derinau spalvas. Pabaigus ir apžiūrėjus galutinį rezultatą kažin koks įtarimas ėmė smelktis į širdį ir su viltimi paklausiau vyresniojo sūnaus, ką jam primena šitos kojinės. Jis tik antakį kilstelėjo. „O neprimena tau jos apsnigto miško?“-nusprendžiau čiupti jautį už ragų. „Man ta žalia kažkokia įtartina“. „Ta elektrinė pradžioje?“- tiesą sakant, ir man ji gerokai įtartina pasirodė. „Visos žalios. Miškas žiemą man baltas ir juodas“.
41 poroje „Pirštų galais jaučiu pavasarį“ Noro jau tik pačiuose pirštų galiukuose.
Ir tai dar ne pabaiga. Liko štai kas:
Priderinus prie tai, kas liko iš to vieno Noro kamuoliuko juosvą vienspalvį siūlą bus puikios(???) pirmus pavasarinius daigelius ir sodrią drėgną žemę primenančios kojinės. Jau ir raštą parinkau…
Ravelry yra tokia grupė – Monstersocks. Joje publikuojamos iš likučių numegztos kojinės (pavadinimas iškalbingas!). DAR neįsijungiau į tos grupės veiklą, bet jaučiu, mano širdis – ten. {jcomments on}