Ruošiames vasarai

Siunta iš Isager šį kartą labai didelė, įvairi ir gausi naujienų, pradedam nuo vasarinių – artėjančio sezono nuotaikai palaikyti ir… paraginti jau rimtai imtis virbalų, kad tą patį atėjusį sezoną suspėtume naujienomis pasidžiaugti ;).

Isager Japansk Bomuld (100% medvilnė, 50g ~ 315m) yra labai skalsi plokščios juostelės formos medvilnė, puiki ir stilingai atrodanti tiek viena vasariniuose mezginiuose, tiek deriniuose ( vienas populiariausių – su moheriu) platesniam orų ir nešiojimo spektrui.

Spalvinė gama, kurią matote nuotraukose (lentynose dar laukia lašišiniai ritinėliai), nėra labai gausi, bet labai subtili, išieškota, puikiai kombinuojama tarpusavyje bei su kitais šio gamintojo siūlais.

Kelionių savaitė su G. ROŽINĖ SUKNELĖ

Vasara – vestuvių metas. O jūs švenčiate vestuvių metines? Kasmet prisimenate šią datą? Liepos antra pusė beveik garantuoja gerą nelietingą orą, tad praėjus septynioms dienoms po Septynių brolių miegančių (kai lietus visada tikėtinas) galima drąsiai ruoštis šventėms ir išvykoms Lietuvoje. Čia dabar jau reikia rašyti ne išvykoms, o kelionėms, nes šiuo karantino ir pokarantininiu laikotarpiu toks plaukimas iš Drevernos į Juodkrantę yra tiesiog kelionė – suradus progą, užsivilkus naują rožinę suknelę:

Skriejant keltu per Kuršių marias pirmyn ir grįžtant atgal su tokiu nuostabiu vaizdu ir gera nuotaika (bet būsiu atvira, pati Kuršių nerija mane nuvilia kiekvieną kartą – viskas kažkokioje stagnacijoje, paslaugos neatitinka lūkesčių, aptrupėję šaligatviai ir t.t., viskas dvelkia praėjusių laikų spindesiu, bet čia ne apie tai…)

Žinoma, tai nebuvo plaukimas Paryžiuje Sena ar karališkame Tailando kurorte, ar Niujorke, Dubajuje. Nebuvo plaukimas į Santorinį ar Ispanijos kurortuose, Stambule… Labai gaila, kad kol kas visi šie miestai ir tikros kelionės lieka tik prisiminimuose ir svajonėse kuo greičiau viską pakartoti. Bet juk kol turime svajonių, tol esame jauni ir nesvarbu kelintos tos vestuvių metinės, šįkart Kuršių nerijoje.

Niekas čia nebuvo sureikšminta, bet pabaigus šią suknelę, norėjosi apsivilkti kuo greičiau. Suknelė gavosi nerealiai gera ir tik dėl to, kad NORO siūlas bet kokį mezginį pakelia į aukštesnį lygį. Ši suknelė galėjo ir neįvykti, nes vietoje tikėtos skaisčios raudonos spalvos
atvykęs internetu plonas rožinis šilkas vienas pats nieko gero mezginyje nežadėjo. Jei susiduriate su tokia gana beviltiška situacija, visada gali išgelbėti NORO (arba kokybiškas moheris su šilku).

Pasiėmiau aš savo šilko siūlų kamuoliuką į Mezgimo zoną su viltimi gauti patarimą. Išsakiau Sonatai pasvarstymus, o ji per 30 sekundžių rado išeitį ir ištiesė man nuo lentynos gražią NORO Cashmere Flavor ritę, absoliučiai tinkamam suknelės variantui (ritė ir jau susukta su rožiniu šilku)

Beliko tik sugalvoti modelį ir tinkamus apdailos ir kitus konstrukcijos sprendimus. Man nepraslydo pro ausis mūsų pokalbiai apie išsitampiusias megztų suknelių sėdynes bei Noro siūlų žavesį, kai spalvos ties siūle nesutampa. Tą viską sudėjau į savo modelį.
Mezgiau iš 4 dalių, kad siūlė nugaroje nors kiek sumažintų išsisėdėjimą, o siūlės ne tik šonuose, bet ir papildomai priekyje ir nugaroje suteiktų žaismingumo, išplatintų spalvų perėjimus. Man labai patinka šis vykęs variantas.

Išsamiau štai šoninės siūlės foto, kur mėgstu truputėlį taikyti, kad pati pradžia apačioje nors kažkiek spalviniai sutaptų, o po to jau tegul eina spalvos kaip dievas siūlas duos…

Bet labiausiai man pavyko apačios ir rankovių apdaila, tiksliau tai jokios apdailos, o užapvalintas kraštelis, kuris nesuteikia papildomų detalių ir taip margam siūlui, bet yra stabilus ir tinkamas tokiam variantui, o kaklo iškirptė tokia gera ir patogi, kad teks kartoti
kitiems mezginiams (formuojant 9 – a akis sumegzta su 10-a). Rankovės platintos tolygiai (margas siūlas maskuoja pridėtas akis) kas 6 eilės ir kas 10-a akis – po 1 akį.

Įdomiausia šitoje kelionėje ir suknelės istorijoje buvo tai, kad su suknele išplaukė viena moteris, o parplaukė kita moteris…. Taip jau įvyko, kad mama pasimatavo suknelę pliaže ir nutarėm, kad liks su ja, nes kaip nulieta.

Suknelės modelis iš galvos ir įkvėptas Mezgimo zonos.
Noro Cashmere Flavor 179 (labai graži ir universali spalva) sunaudota lygiai 160 g. Liko gal 1-2 metrai (na, pavyksta apskaičiuoti ir tiek, matyt, matematikos olimpiados nepraėjo veltui).

G megzta suknelė, nuotraukos ir tekstas.

Nuala

Vasarinės palaidinės (tai yra neilgomis rankovėmis ir rekomenduojama nevilnone sudėtimi) iš storo siūlo yra tikras iššūkis. Iš vienos pusės, taip raiškiausiai atsiskleidžia raštas, iš kitos – tokio storio medvilnė, kaip pats populiariausias siūlas šiltam sezonui, yra labai sunki, džiūna savaitėm ir neduokdie patekti su ja į rimtą lietų, šaltų ir šlapių svorių kilnojimo treniruotė garantuota. Kartais su papildomomis atostogomis lovoje 😉 .

Židronė savo numatytam modeliui pasirinko kompromisą – vilnos ir medvilnės derinį, kuris dėl ypatingo skalsumo yra labai lengvas, ir planavo perskaičiuoti aprašymą plonesniam siūlui. Projektas šitą idėją atmetė. Teoriškai gali viską megzti iš visko, bet toli gražu ne viskas bus praktiška ir ypač gražu. Reikėjo keisti modelį arba siūlus. Židronė ir šitą kartą rado kompromisą – prie plono ir lengvo Jardim siūlo pridėjo lietuvišką liną, pritaikiusi atspalvį.

Lengvumo linas, hm hm, nesuteikė, bet jo buvo tik dalis, ir tuos papildomus gramus jis su kaupu kompensavo rašto ryškumu, gražiu kritimu ir labai subtiliu spalvos melanžu. Vėsią vasaros, šiltą rudens dieną, apatiniu sluoksniu permainingą, Židronė įsitaisė tikrai universalų rūbą. Šiais metais pati išbandžiusi tokį megztuko ir palaidinės hibridą, negaliu atsidžiaugti iki šiol 🙂 .

Židronės Stankevičienės megzta palaidinė ir nuotraukos. Siūlai – Jardim 31 kartu 4 gijų lietuvišku linu, modelis – „Nuala„.

Sandhuller

Dalia savo naujoje palaidinėje suderino du priešingus polius – siūlus iš šiltosios Portugalijos ir dizainą iš Šiaurės Danijos. Simboliškas derinys, atspindintis jos pačios polinkį į skandinavišką dizainą ir vėsų nestorą siūlą. Man medvilnė ir žiema yra patys tikriausi antonimai, o Daliai toks merino ir vilnos derinys yra jau visai žiemiškas pluoštas, kaip, beje, ir patiems portugalams, nudažiusiems šį „šaltojo sezono” siūlą žiemos sodo spalvomis.

Kadangi šaltesnio kraujo mezgėjų būrys Lietuvoje ne toks ir menkas, šis siūlas buvo ypatingai populiarus vasariniams megztukams, tai kol Dalia priėjo jo išbandyti, žiemos sodo spalvos jau buvo gerokai susitraukusios, žaluma pranykusi ir didžioji dalis žiedų išskinta. Daliai teko dalelė greičiau lietuviškos nei portugališkos žieminės gamtos ;).

Bet užtat ši tamsi šalta pilkuma ypatingai gražiai atskleidė dizaino privalumus – tekstūrinis raštelis, išmegztas nelygia spalva (toks gražumas gaunasi suderinus skirtingai dažą imančius pluoštus) priminė lengvai švytinčius metalo kaldinius.

Kaldiniai tie, karts nuo karto nesimetriškų skylučių juostelėmis pertraukti (ši detalė buvo sliekas ant kabliuko renkantis modelį;)), kartu su savo tekstūra grąžina mus į modelio sukūrimo šalį – jūros bangų mūšą ir ženklus smėlyje. Perkėlusi portugališką žiemos sodą į lietuviškojo spalvines realijas, Dalia pratęs naujojo mezginio poliariškumą nešiodama šią vasariškai atrodančią (net rankovės trumpos!!!) palaidinę visą rudenį. O gal net ir visus metus, ypač jei ruduo užsitęs iki pavasario…

Dalios Liepuonienės megzta palaidinė iš Jardim 11, modelis – „Sandhuller„.

Item added to cart.
0 items - 0,00