Pavasaris Grenene

Šiandien mieste tekaraliauja tulpės ir… ryškios skarelės – laikas džiugioms spalvoms!

Pavasaris ateina į visus žemės kampelius, taip pat ir į tolimąjį šiaurinį Greneną. Ne tik tiesiogiai sakydamas Pavasaris jau čia, bet ir ryškiausiomis Tropinių žuvyčių spalvomis nuspalvindamas šiaurinę gamtą aplinkui (taip, stebuklai vyksta ne tik per Kalėdas 😉 ), kurių ryškumą dar labiau pabrėžia vienoje jūroje po bangomis pasislėpęs santūrus Povandeninis laivas.

Ievos Abraitytės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1511 (Povandeninis laivaS), 1564 (Tropinės žuvys) ir 2136 (Pavasaris jau čia); modelis – „Grenenas„.

Netikėtas derinys

Tik Daiva galėjo sugalvoti tokį netikėtą derinį – lygų pereinamų spalvų Gradient siūlą sujungti su bukliuota alpaka. Ir ne šiaip sujungti – dvispalviame angliškame stulpelyje!

Laukiau tos skaros ypatingai – net neįsivaizdavau, kaip įmanoma sudrauginti tokių skirtingų lizdų paukščius. Kad Daivos sumanymams storių skirtumai neturi reikšmės, jau visi matėm, ji vadovauja paradui, o ne atvirkščiai. Bet šitie du siūlai skyrėsi viskuo – ne tik storiu. Labiausiai mane intrigavo bukliuota alpaca – normaliame mezginyje joks raštas joje nesimato, o čia dar dvispalvis!

Rezultato neįsivaizdavau, bet kad bus kažkas tokio, buvau tikra – per daug gerai pažįstu autorės braižą. Ir skarą pamatyti pavyko ne iš pirmo karto, pirmiausia iki manęs atkeliavo Dalios aikščiojimų banga. O pamačiusi pati labiausiai norėjau perteikti nuotraukose tą ypatingą purumo, minkštumo ir dydžio efektą. Toks jausmas, lyg prie į ją įsisupusio žmogaus joks šaltukas net arti nedrįstų prisėlinti. Atskiras žodis spalvoms – tarp pilkų spurgelių išsidėsčiuosios horizontalios (spalvinės) ir vertikalios (rašto) juostelės subtiliai skiriasi abiejose pusėse, bet abejose atrodo fantastiškai. Kokybės ženklo atspaudas namuose buvo uždėtas pačioje jos gyvenimo pradžioje 😉

Daivos Janavičienės megzta skara, modelis – „Askew me Shawl„, siūlai – Alpaca Boucle 517 kartu su Gradient 2336.

Dovana močiutei

Estiška spalvota vilna yra MZ visada šalia, pripranti ir nebepastebi (= nebesistebi ir nebesidžiaugi), todėl taip pradžiugino Rasos nuotraukos, priminusios, koks gėris ji yra – šilta, lengva ir labai dailių spalvų. Rasa išsirinko labai paprastą modelį, todėl spalvinių perėjimų netrikdo jokie įmantrūs raštai, bendrą paveikslą tik labai dailiai pagyvina pasikartojančios išvirkščių akių juostos.

Skarą visuomet laikiau tokiu lengvu ir šimtą procentų garantuoto rezultato megztiniu, todėl labai mane pralinksmino komentaras: „Berods, tai apskritai pirmoji mano megzta didelė skara. Vis pabijodavau. Atrodė, kad megztinį numegzti daug lengviau. Tačiau įsitikinau, kad labai geras mezginys, kai galima beveik nežiūrint megzti ir šalimais dar užsiimti vaikiškais darbeliais bei žaidimais.” Tokios patyrusios mezgėjos įžvalgos gal paskatins ir kitus mezgėjus dorotis su įvairiausiais galvoje gyvenančiais stereotipais – juos bent praktikoje patikrinti reikia! ; )

Dovanas mezgu gana retai. Skirta močiutei. Dabar tik reikės įtikinti apsigobti karts nuo karto, o ne laikyti saugiai padėtą spintoje. 🙂 ” Su paskutiniu sakiniu tai pilnai sutinku ir aš, įtikinti žmogų netaupyti mezginio yra kartais sunkiau už bet kokią mezgimo techniką, bet… įveikiame jas, įveiksime ir kitus „sunkumus” 🙂 .

Rasos Balčiūnaitės megzta skara ir nuotraukos. Siūlai – Aade Long 8/2 artistic (Africa), modelis – „Boneyard Shawl„.

Geografiniai atradimai

Mezgimo pasaulio geografija primena kontūrinį žemėlapį, sudarytą iš pačių įvairiausių modelių, kurie yra tik karkasas ir lengvi paslankūs kontūrai, kuriuos mes savo nuožiūra užpildome – savo spalvomis, savo raštais, savo medžiagomis.

Realiame pasaulyje Greneną spalvina gamta, o mūsų, mezgančių žmonių, rankose visa vaivorykštė pačių gražiausių spalvų kamuoliukų. Didžioji dalis skarų numegztos pagal pirminį sumanymą – iš dviejų pereinamų spalvų kamuoliukų.

Abi susitinkančios jūros Editos skaroje giminingų gelsvai žalsvų atspalvių, bet jokiu būdu ne vienodos! Viena ryškesnė, kontrastingesnė, kita tas pačias spalvas paskandinusi lengvoje migloje.

Ponios Jūratės dvi skaros sukuria dramatiškus peizažus – abi tamsios su ryškiais spalviniais intarpais.

Viena šilto kolorito, kita lyg dangus, kur per viduriuką susitinka tamsus naktinis skliautas ir saulės nutvieksta pusė.

Ramunės skara – išimtis skirtingas puses turinčių skarų kompanijoje. Ji naudojo kojininį siūlą su greitesniais spalviniais pasikartojimais ir nė kiek netaikydama nieko sukūrė absoliučiai veidrodinį jūrinį peizažą. Jos Skagerakas ir Kategatas – broliai dvyniai 🙂 .

Jolantos Grenenas tubūt arčiausiai realaus gamtos laiko – ne tik ant sniego nufotogratuotas, bet ir abu kamuoliukai, nors skirtingų perėjimų, bet labai giminingų skambių melsvai žalsvai violetiškų perėjimų. Gal tik tamsesnių bangų vienoje, ir baltų purslų kitoje pusėje daugiau 😉 .

Pirmoji skara megzta Editos JankevičienėsSchoppel-wolle iš Zauberball100 2309 (Žydroji lagūna) ir 2436 (Kvapnusis lipikas). Kitos dvi megztos Jūratės Tamošauskienės Zauberball 100 2479 (Šunvyšnė) ir 2324 (Pušis paprastoji) bei 2179 (Raudonieji kopūstai yra raudonieji kopūstai) kartu su 2331 (Komforto zona). Dar viena skara megzta ir fotografuota Ramunės Juzikienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 2263 (Monochromija). Paskutinė skara megzta ir fotogratuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – Schoppel-wolle Zauberball 100 2518 (Dramblių ralis) kartu su 2437 (Čiki piki). Modelis – „Grenenas„.

Item added to cart.
0 items - 0,00