Likučiai ar skarelė

Gražvydė nėra didelė siūlų likučių gerbėja, nors (ar dėl to) randa kūrybiškų išeičių juos paversti naudingais nešiojamais daiktais – tiek daug mezgant mažyliams tai nėra misija neįmanoma. Bet šį kartą iš likučių nuo gražaus spalvoto medvilninio megztuko gimė skarelė į komplektą sau 🙂 ir tai puikus būdas pasitikti artėjantį rudenį – siūlų kamuoliuku kaklo ir sprando nuo vėstančio oro neapsaugosi, o dailia priderinta skarele – net labai!

Likęs mažuliukas ciklameninės medvilnės galiukas padiktavo papildomą priedą – galų sujungimo žiedelį. Ir skara saugiai laikosi vietoje, ir suteikia dailaus vintažinio jūrinio stiliaus šarmo visam komplektui.

Skarelės formą matote nuotraukoje – platus vidurys tarp dviejų trikampių yra labai praktiškas būdas pailginti skaros formą ir užtikrinti jos geresnį prisitaikymą prie kūno formos: tokia skarelė, mažiau tikėtina, slankios nuo pečių.

Pradžios trikampio raštas yra lygus ripsas, suteikiantis papildomos apimties gana plonai medvilnei ir vienodai atrodantis abejose pusėse, o platus dekoratyvinis kraštas numegztas tuo pačiu nukeltų akių raštu, kaip ir megztukas, suteikiančiu abiems labai smagų „du viename: efektą – abi pusės pakankamai skirtingos ir abi gali būti geromis pagal nuotaiką ar stilių 🙂 .

Gražvydės Norkienės megzta skarelė prie megztuko, siūlai – Schoppel-wolle Cotton Ball 2555 (Fuksija) su priderintais Noro siūlais.

Raudonos vilionės

Abu skarelių modeliai – „Grenenas” ir „Graffiti” – pasirodė to paties MZ gimtadienio metu, bet jei pirmasis sudomino ne vieną mezgėją, tai antrasis modelis toli gražu taip lepinamas nebuvo. Užtai nauja pagal jį megzta Ievos skara pradžiugino dvigubai – ir nauju gražiu mezginiu (jie visada džiugina!), ir dėmesiu neperlepinto modelio įkūnijimu 😉 .

Juokingiausia, kad pati to modelio neatpažinau iš karto, tik pabaksnota – įvairiakryptis mezgimas gerai matosi dryžuojant vienspalvius ar žaidžiant pereinamų spalvų kamuoliukais, bet pirmame vienspalviame tamsiai raudoname kampe tikrai ne iš karto atpažinau savo „vaiką” ;)). Antras, šviesesnis, kampas, kaip matote, jau išsiduoda 🙂 .

Ievai dabar toks laikas, kai raudona spalva kalba tiesiai į širdį, o ir įvykiai taip susiklostė, kad oro uoste pamesta brangi mamos skara taip ir neatsirado (pažįstama ne vienam rankų darbo daiktų turėtojui situacija, deja 🙁 ). Skara buvo tamsiai raudonos su geltona spalvų, miela ir reikalinga, tai neradus prarastos teko pačiai užpildyti atsiradusią spragą.

Už raudonus atspalvius (tamsų ir šviesesnį kitame kampe) tapo atsakinga plonytė estiška vilna, iš jos numegzti ir ugniniai dryželiai šviesiame kampe, bet Ieva nebūtų Ieva, jei nuo savęs nepridurtų kokio smagaus spalvinio akcento – nesimetriškai per vidurį įsitaisė kelios juostos Tropinių žuvyčių ir Žalios žolės, abu spalvynai stebuklingų Zauberball kamuoliukų. Žaliojo jau seniai nėra nei prekyboje, nei gamyboje, bet daugelio mūsų podėliukai saugo dar ne tokias paslaptis 😉 .

Atstatytas netekimas, bet ne tiesiogiai, o labai individualiu ir ryškiu būdu. Ir tai turbūt yra pats tikriausias tradicijų tąsos kelias – pereidamos per skirtingus žmones idėjos vis po truputuką keičiasi, tokiu būdu išsaugant dalykus gyvus ir tikrus, o ne mechaniškai kartojant. O kad viena žvaigždės dulkelė užkrito ir ant mano modelio – medus ant širdies ❤.

O kad skarai vienai nebūtų liūdna ir rankoms nešalta – dvi poros pirštinaičių prie jos iš tų pačių siūlų. Viena pora be pirštų, kita – tradicinės pirštuotos. Švelniam ir spalvingam perėjimui į šaltą sezoną 🙂 .

Ievos Abraitytės megzta skara ir pirštinės iš estiškos Aade Long 8/1 vilnos (vienspalvės ir artistic) ir Schoppel-wolle Zauberball 1564 (Tropinės žuvys) bei 1155 (Žalia žolė). Skaros modelis – „Graffiti„. Pirštinių nuotraukos – autorės.

Paukščių plunksnos

„…įsitrauks tik dangus kaip liūnas,
pulkas lėkdamas plunksną numes…

Iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Gulbė”

Šį kartą pulkas ne plunksną numetė, o visas jų lietus pasipylė į Vilmos mezgimo krepšį ir… man ant širdies, nes kas gali būti saldžiau modelius rašančiam žmogui, kaip matyti juos numegztus. Ir džiuginančius 🙂 .

Rašau Jums – kaip pažadėjau prieš keletą savaičių, kai buvau užėjusi pasižiūrėti ,,Paukščio plunksnos“. Pasakojau Jums, kad esu nuostabias kojines nusimezgusi, kurias nei pati nešioju, nei kitam duodu ir… nusipirkau siūlus antrai porai.

Taigi, pirmiausia  – apie ,,Paukščio plunksną“. Žiemą pirmą kartą užsukau į ,,Mezgimo zonos“ parduotuvę ir pamačiau ją – nuostabiąją ,,Paukščio plunksną“. Apsuko man galvą ji iš karto, galvojau, kaip man tokią nusimegzti. Labai apsidžiaugiau internete pamačiusi, kad yra smulkus aprašymas. Na ir pasipylė tada mano plunksnos: jau penkias esu numezgusi, šešta su manimi ,,atostogauja“ 🙂 . Mamai, mylimai bendradarbei, draugei, puseserei. Labai smagu ir gera jas megzti 🙂 .

O tas mezgimo dangus – tikras liūnas, primėto plunksnų ir įsitraukia negrįžtamai, vis naujus horizontus atverdamas, naujais siūlais, formom ir modeliais gundydamas…

Na, o kojines tai turbūt megzčiau ir megzčiau be sustojimo… Labiausiai patinka megzti lygiai, be raštų ir pynių, tada mezgimas tampa tikra meditacija – pailsi galva ir širdis. Pačios gražiausios man – iš Zauberball Kleiner Fuchs pereinamų spalvų siūlų. Nusimezgiau sau vienas – nei pati nešioju, nei kitam duodu 🙂 . Aišku – vasara dabar, bet… 🙂 . Dar vienos  tokios pat ant virbalų – jau pažadėtos vyrui 🙂 , teks duoti.

Vilmos Miliauskienės megztos skaros bei kojinės, laiškas ir nuotraukos. Kojinės megztos iš Zauberball Crazy 1564.

Gražus tęsinys

Audimas MZ dienoraštyje yra labai retas paukštis, vąšelis – ne kažką dažnesnis, bet situacija po truputį keičiasi ir įvairovė vis labiau skverbiasi į šiuolaikinę tekstilę. Jokios lygiavos nereikia turbūt niekur ir niekam, bet man smagu buvo šiandien susekti, kad vakarykštis įrašas buvo skirtas virbalams, dieną prieš – vąšeliui, o šiandien – audimui.

Rankdarbių įvairovė yra nuostabus dalykas ne tik jais užsiimančiam žmogui, žadanti kuo daugiau galimybių pačioms įvairiausioms idėjoms įgyvendinti, ji yra taip pat ir puikus būdas naujai atsiskleisti įprastiems mezgimo siūlams. Neįprastiems taip pat, bet pamačiusi iš margų kojininių nuaustą skarą, aš jų tesiog neatpažinau 😉 . Antrą kartą buvo lengviau 🙂 – šiandien matote pratęsimą: margi siūlai sudrauginti su tokio pat storio ir sudėties vienspalviais.

Žalsvų margų Opal Regenwald XVIII likučiai nuo pirmosios skaros naujoje sudrauginti su labai gražia vienspalve žolės žalia. Tiesa, dabar ankstyvą pavasarį visą gamtą ryškiai nuspalvinusi gegužės žalia turi aitrų geltoną atspalvį, todėl skara šalia ką tik pabudusios žalumos atrodo šaltesnė.

Nauja skara taip pat nuausta ant rėmo, tik šį kartą su dvigubu siūlu, duodančiu labai gražią ir raiškią tekstūrą vienspalvėje dalyje ir dailų sumirgėjimą margojoje, kur trumpo siūlų dažymo žingsnio dėka ne kiekviena dviguba juostelė yra vienos spalvos. Kraštelis labai kruopščiai išlygintas stulpeliu be užmetimo ir, žinoma, kokia skara be kutukų? 🙂

Jolantos K. ant specialaus rėmo austa skara iš Opal Regenwald XVIII 11211 kartu su Opal uni 6-ply 7903.

Item added to cart.
0 items - 0,00