Kalėdos virtuvėse

Manau, visiems mezgantiems yra smalsu iš arti apžiūrėti tą kalėdinę skalbinių virvę, todėl šiandien galėsite virtualiai pabūti mūsų rate ir įsivaizduoti, kad sėdite kartu už šventinio stalo ir pro jūsų rankas keliauja visos išpakuojamos dovanos…

Pradedam nuo drąsiausių 😉 , „kaip visada”. Ir tęsiam ta tvarka, kokia dovanėlės buvo teikiamos. Didžioji dalis nuotraukų yra atsiųstos autorių, kai ką fotografavom kartu MZ.

Mano pašluostukai megzti įvairiais tekstūriniais raštais iš Rosarios4 For Nature 11, 37, 82. Labai paprasti ir lakoniški, bet tikrai nebuvo lengvai padaromi, nes vis atrodė, kad reikia kažkaip įmantriau, meistriškiau, išradingiau. Pradėdama kiekvieną save suimdavau į nagą ir priversdavau galvoti apie tai, ką mielai naudočiau pati. Man švariam ir labai paprastam daiktui net pakabukas trukdė – numezgiau pirmai pašluostei, pagalvojau, kam pašluostei kabliukas, o ir atrodo kažkaip per daug, ir nuardžiau, kitoms net nebandžiau. Norėjau pridėti kiekvienų siūlų galiukų, jei Vaidai norėtųsi tuos pakabukus pasidaryti, bet kažkaip jie krepšelyje nelabai atrodė… 😉 . Tai, Vaida, jei norėsis ką pridėti, šauk, jei nebūsiu kur sudėjus į mylimiausius savo projektus iš galiukų, tai perduosiu 🙂 .

Pirmajam pašluostukui raštą parinkti buvo vienas juokas – kaip jau minėjau, vaflis yra vienas mano mėgiaumiausių raštų visose tekstilės rūšyse. Skrendančių žąsų trikampėliai taip pat greitai geltonam kamuoliukui prilipo, o rausviems medeliams raštą radau vienoje draugės dovanotoje prancūziškoje knygoje, tokioje unikalioje, kad jokiame internete tų raštų nerandu ir visi man labai patinka. Niuansas tik, kad visi raštai ten ne schematiškai pavaizduoti, o aprašyti. Prancūziškais sutrumpinimais. Aš jos vengiu, kaip tik galiu, ieškau ten raštų pačioje paskutinėje vietoje, kai niekur nieko tinkamo nerandu. O ten, deja, randu visada 😉 .

Vaidos B. M. megzti rankšluostukai iš Drops Safran 18 ir 50, modelis – „Slip Stitch Dishtowels In Blackbird Linen„.

Nukeltų akių raštai tokio tipo mezginiuose yra labai mylimi – jie ir tekstūrą bei apimtį duoda, ir abi pusės yra gražios, o Vaida dar tokį subtilų spalvų derinuką parinko, kad jis pats vienas sukuria tokios elegantiškos, tikros ir labai gražios virtuvės įvaizdį.

Guntos Jarutės austas rankšluostis su padėkliukais. Siūlai – Bairro Alto 01 ir 27. Nertų padėkliukų modelis – „Citrus Coaster„.

Gunta ne taip seniai realizavo savo svajonę ir įsitaisė audimo stakles – tai tuo pačiu apmetimu ir Joanai rankšluostuką nuaudė, ir sau (vidurinėje nuotraukoje matote abu, skirtingo ilgio kutukais). Joana dar tą patį vakarą pasakė žinanti, kur jis bus naudojamas kaip takelis 🙂 . Mezgimo žymekliai gražiame keramikiniame dubenėlyje – papildoma staigmena 🙂 .

Joanos Bartkevičienės megzti pašluostukai iš Rosarios4 For Nature 02, 13, 08, 11, For Nature print 116.

Kaip matote, mano gauta dovanėlė apačioje ir Joanos atsiųstos nuotraukos viršuje truputį skiriasi. Ten nėra to gražiojo maišiuko su karvutėmis, kurį aš savo snieguotam kieme nufotografavau. O krepšelyje su karvytėmis nėra rausvo pašluostuko ir tik vienas žaliai geltonas. Kitus Joana numezgė savo dukrai Ingai ir labai man saldu būti jos rankdarbių krepšyje kartu toje pačioje lentynoje 🙂 .

Kaip jau minėjau vakarėlio reportaže, modulinis mezgimas yra Joanos arkliukas ir labai gera namuose turėti tokią ryškią kitos mezgėjos stiliaus dalelę. Kaip ir baltai mėlyną, primenantį didžiulius ir nesuskaičiuojamus (bent man taip atrodo) pledukus, kuriuos Joana mezgė šeimos mažyliams.

Jelenos Girjos megzti pašluostukai Jurgitai, kuriuos ji pati šventiškoje aplinkoje ir nufotografavo. Siūlų Jelena nedetalizavo, bet pagal pirmų močiutės mezgimo pamokų stilių, tai gali būti labai daug kas 🙂 .

Jurgitos Mieželytės nerti pašluostukai iš Isager Palet (Jazz), Rosarios4 Bairro Alto 09 ir Drops Muscat 01.

Neišsiklausinėjau šventės metu, ar Jurgita specialiai taip spalvas rinko, bet išėjo tai super dailus perėjimas nuo ryškesnio rožinio dryžuoto per tarpinėmis spalvomis taškuoto iki visai tamsiai pilko. Ir labai gražus skirtingų tekstūrų komplektas!

Labai pralinksmino Daumantė, instagrame pasidalinusi nuotrauka vienu šluostuku šalia geriamo kavos puodelio. Tai vyras ją paragino naudoti dovaną (sunkiausias dalykas 😉 ), nes kitaip jas numezgusi Jurgita pagalvos, kad jos nėra draugės 😉 .

Daumantės Strelčiūnienės anglišku stulpeliu megztas rankšluostukas, o iš ko jis megztas – antroje nuotraukoje 🙂 .

Jolantos Vainutienės nertas rankšluostėlis „šaltibarščiams šluostyti” iš Schoppel-wolle Zauberball Cotton 2393.

Patys tradiciškiausi močiutės kvadratėliai labai išradingai patobulinti prinertais kirminiukais, lyg nėriniukai prie senovinių rankšluosčių, tik jau labai šiuolaikinė versija 🙂 .

Jurgitos Sadauskienės megztas rankšluostukas iš Schachenmayr Egypto Cotton 131.

Gana plona medvilnė leido nemažą akių skaičių, iš kurio Jurgita sudėliojo savo atpažįstamo stiliaus geometrinę kompoziciją. Beje, ir ji, ir Anna, ir Jolanta pasakojo, kad labai buvo smagu tokius daiktus megzti. Gal tas smagumas pereis ir gavėjoms – lengvam naudojimui 🙂 .

Annos Dambrauskienės megzti pašluostukai. Siūlai – Rosarios4 For Nature 38 ir 85, modelis – „Kitchen Star„.

Taip pat minėjau, Anna vienintelė išsirinko kiauraraštį savo darbams ir aš jaučiu, kad po tekstūrinių reikalų jau planuoju ir kiauraraštinius įsikvėpus 🙂 .

Jolantos Žilinskienės megzti rankšluostukai iš Rosarios4 For Nature 32 ir 83.

Spėju, mes su Jolanta abi buvom šios temos didžiausios entiuziastės. Aš įsikvėpinėjau muziejuose, Jolanta tuo pat metu jau atkreipė dėmesį į įvairiausius megztus rankšluostukus internete. Aš dar tik galvojau metų temą, ji jau ją įvardijo. Ir Daliai megzti rankšluostukai – tikrai ne vieninteliai. Bandydama įvairius raštus ir modelius, ji nusimezgė savo namams, jaučiu, kad ne viena Dalia bus taip apdovanota. Ir aš ištikimai jai palaikau kompaniją – apetitas atsiranda bevalgant, o mezgimo džiaugmas bemezgant. Imi derinti siūlus, bandai raštus. Daiktas nedidelis, o malonumas ir nauda gerokai viršija sąnaudas. Kas su mumis kartu – pasirodykit 🙂 .

Dalios Liepuonienės megzti rankšluostukai iš Schachenmayr Cotton Bamboo 84, modelis -„Catty-Corner Washcloth + Hand Towel„.

Dar vienas modelis iš nuostabaus Purl Soho (Vaidos ir Rimutės modeliai taip pat) lobyno. Tai, kas originaliose dizainerių nuotraukose primena smulkų vafliuką, realybėje yra iš kampo mezgamas angliškas stulpelis šachmatine tvarka („paukščio akis”). Turint dar galvoje tokį gana slidų bambuko ir medvilnės derinį, tai reikalų Dalia, panašu, turėjo 😉 .

Tai iš Dalios žodžių, kad tikrai labai gerai gerai (išbandytas!) kilo juokeliai apie jau panaudotus mezginius. Ir ką žinai, dabar juokiamės, o gal kada ir susiorganizuosim kokius savų mezginių mainus, nes nieko nėra liūdniau mezginiui, kaip gulėti nenešiojamam…

Rankšluostukų foto – jau iš Rimutės virtuvės :).

Rimos Daugėlienės megztos puodkėlės ir nuotraukos, siūlai – Schachenmayr Cotton Bamboo 0002 kartu su Rosarios4 For Nature 11, modelis – „Twill Pot Holder„.

Rimutė, nusprendusi numegzti Gražvydei puodkėles, nes pirmos buvo norų sąraše, labai mane stebino, vis ateidama prisipirkti siūlų – niekaip nesupratau, ką ji tokio grandiozinio mezga! Supratau, pamačius numegztas – nepaisant liaunos medžiagos, jos idealiai laikė formą, taip tvirtai viską surišo perpintų akių raštas. Už gražumą ir formą paprašęs ir medžiagos, ir laiko, bet mes juk idėjos žmonės 😉 .

Tą patį vakarą gavau vaizdą iš Gražvydės virtuvės 🙂 .

Gražvydės Norkienės nukeltom akim megztas rankšluostukas iš Isager Bomulin 0 ir 60, taurių motyvas – čia.

„Paskirtis – rankom nusisausinti 🙂 , o mintis: „Pasimėgavus desertu su drugeliais į braškių lysvę” 🙂 .”

Mūsų kalėdinė skalbinių virvė baigėsi, bet nesibaigė mezginiai, naujos idėjos tikrai sulapos ir duos vaisių, pabandysime ir mes kartu su dalimi mezgimo pasaulio grąžinti kuo įvairesnę tekstilę į mūsų buitį, virtuvę taip pat, kad ilgalaikiai, tikri ir tvarūs daiktai palaipsniui išstumtų patogius, bet taršius vienkartinius. O ir ne tik apie ekologiją kalba – kaip savo mezginiais mes kuriam unikalius drabužius savo ir artimųjų spintoms, taip ir buitis tebūna tokia pat asmeniška ir skirtinga, atspindinti šeimininkų stilių ir grožio pajautimą, tegu mus supa tik įsimenantys ir išsiskiriantys daiktai. Gražių ateinančių Kalėdų!

Kaimynių rudens kojinės

Šiandien yra paskutinė rudens diena ir ta proga demonstruojamės abi su Gitana, kaip mums einasi Stephen West kojinių metai 🙂 . Kas nesekate naujienų iš Paco gatvės, tai prasidėjo mūsų bendras mezgimas čia, pavasaris praėjo šitaip, o čia – vasaros ataskaita. Ruduo ėjosi ne taip sklandžiai ir tolygiai kaip norėtųsi ir tai yra grynai mano nuopelnas, bet… nugalėtojų neteisia – iki gruodžio pirmos numegzti visi trys rudeniniai modeliai 🙂 .

Pirmasis modelis -„Bubbles & Brioche Socks” – buvo įdomus. Jame dvispalvis angliškas stulpelis (brioche) buvo derinamas su nukeltų akių burbuliukais. Aš su dideliu entiuziasmu ėmiau mintyti spalvas. Iš ilgo galvojimo gimė juodai baltų kojinių idėja. Deja, tik idėja ;( . Viena akimi sekiau Gitanos progresą, ji nelabai buvo patenkinta mezgamu dydžiu. Dydžiai šio dizainerio kojinėse tikrai nėra stiprioji pusė, o čia dar tokie iškraipantys įprastą mezgimo tankumą raštai… Aš galvoju toliau.

Kol mintyse perkratinėju įvairius rezultatus, Gitana baigia savo porą. Labai man patiko jos parinktas spalvynas – ryškūs burbuliukų karoliai pertraukiami labai subtilių angliško stulpelio juostelių, kurios ir margos, ir beveik vienspalvės tuo pat metu. Aš jau kaip ir išsimušiau iš baltai juodos versijos. Galvoju toliau.

Baigiasi rugsėjis ir prasideda spalis. Su nauja pora. Gitana rugsėjo reikalus pabaigus, o aš vis galvoju.

Įpusėjus spaliui pagaliau teko pripažinti, kad daiktai pasidaro tik darymo būdu. Paėmiau virbalus ir siūlus, kurie iš juodai baltų per pusantro mėnesio gerokai pasispalvino 😉 . Susirinkau visus saldaininius likučius ir numezgiau porą savo rugpjūčio kelionės į Sopotą prisiminimui. Ten, prie pat pagrindinio molo į jūrą yra įspūdingo dydžio (ir spalvų 😉 ) saldainių parduotuvė. Negaliu pasakyti, kad paliko ji vien teigiamą įspūdį, bet kad neišdildomą, tai tikrai 😉 . Išsisaugojau jį dar ir kojinėse, jei ką.

Kad būtų įvairiau ir margiau, abi kojines mezgiau skirtingas, ir net dvispalvio angliško stulpelio vietose keičiau tų pačių spalvų pozicijas – tai dominavo karamelinė rusva, tai mėtiniai ledai.

Iškart po rugsėjo kojinių buvau pasiryžusi megzti spalio – atidėliojimas nesmagiai veikia visas veiklas 😉 . Bet spalio mėnesio modelis tapo rimtu iššūkiu. Ne, tai ne tai, apie ką jūs turbūt pagalvojote, jei sekate šio dizainerio kūrybinį kelią, kur apstu ne tik drąsių idėjų, bet ir netikėtų raštų ir neįprastų technikų. Šis modelis pribloškė savo… paprastumu. Nieko neturiu prieš dryžiukus, bet iki originalaus modelio kaip ir idėja netempia. Pasidairiau įspūdžių Ravelry, kaip viso pasaulio mezgėjos reaguoja į naujieną. Stephen West yra labai mylimas ir labai garsus dizaineris ir aš pati esu nuoširdžiame jo gerbėjų būryje, bet – gerų ir išvirkščių akių juostelės su vaivorykštės spalvomis, kur čia ta originali idėja? Radau vieną (tuo metu) komentarą ir slapta tikėjausi, kad čia ne aš viena keistai mąstau, kad kažkas ims ir pasakys, kad karalius nuogas. Komentaras prie šio modelio buvo maždaug toks: „Stephen, esi genijus!!!”. Su kuo aš iš esmės sutinku, tik gal ne šitoje vietoje?

Kaip ten bebūtų, ėmėmės dryželių, kuriuos tikrai būtume nusimezgusios be jokių genijų pagalbos, bet labai smagu buvo išlaikyti nenutrūkstamą seką, o ir pats modelis tai geras ir gražus 🙂 .

Gitana rado labai dailių (ir labai daug 😉 ) derančių kojininių siūlų galiukų, iš kurių pilkšvai mėlyname fone sudėliojo savą spalvinę seka nuo tamsios violetinės iki šviesiai rusvos.

Aš sugalvojau, kad išvirkščių akių dryžiukai man primena virtuvės lango žaliuzes, už kurių tuomet visu savo gražumu skleidėsi ruduo. Tiesą sakant, iš pradžių nusižiūrėjau dovanų gautą gražuolį Wunderckleks kamuoliuką (tą patį populiarųjį Shin-kyo tiltą 🙂 ), o paskui sugalvojau su juo istoriją. Nes ir kamuoliukas, ir vaizdai už langų buvo panašių spalvų. Ir turiu pripažinti, kad tas kamuoliukas taip džiugino ir taip žadino smalsumą (kokia gi bus kita juostelė?), kad megzti buvo malonumas nuo pirmo kraštelio iki paskutinių pirštelių : ) .

Užbuksavusi rugsėjį, spalį įgijau pagreitį ir lapkričio mėnesio planas buvo ne tik įvykdytas, bet ir viršytas: dviems mezgėjoms – 3 poros!

Lapkričio mėnesio modelis – „Prowl Socks” – buvo sukurtas storesniam, šešiagijui, kojininiam siūlui ir aš iš karto prisiminiau geros idėjos belaukiantį pereinamų spalvų kamuoliuką, kurį man Dalia atvežė lauktuvių iš Helsinkio. Visai lygiai megzti buvo neįdomu, o toks nesudėtingas raštas turėjo nesipykti su margu siūlu. Ir tą pačią akimirką pamačiau šituo raštu megztas kojines iš labai konkrečios žalios Regia Merino Yak spalvos, tokią porą jau mezgiau ir turėjau likučių.

Ką daryti, kai negali išsirinkti vieno varianto? Megzti du 🙂 . Tik jei su pirma marga pora jokio vargo nebuvo, tai antros atveju staigiai pamatyta vizija taip aptemdė man protą, kad nusprendžiau, jog kokių 30 gramų (panašiai tiek buvo likę nuo prieš tai numegztos poros) užteks normaliai porai kojinių. Jau mezgant aulą manęs laukė „siurprizas” – iš turimo kiekio vargiai ir viena kojinė išeis. Papildomas kamuoliukas tuo metu buvo lengvai ranka pasiekiamas MZ lentynoje, bet manęs visai neviliojo trečia pora iš tos pačios spalvos. Išgelbėjo likutis (gerokai rimtesnis, tiesą sakant, tai buvo normalus 100 g kamuoliukas, užslėptas būtent dėl patikusios spalvos) WYS Signature 4-ply, kurio kardamono atspalvis nebuvo identiškas, bet labai pritiko. Jei dar iki šiol galvojau, kad nusipirkti naują medžiagą ir sukarpyti ją seno sijono sulopymui yra truputį pasišaipanti istorija apie romų moteris, tai dabar manau, kad tai yra tiesiog realaus kasdienio rankdarbisto gyvenimo akimirka.

Aš kojines išsinešiau į snieguotą lauką fotosesijai, o Karolis užsukęs įamžino jas ir ant mano kojų.

Gitanos lapkričio pora – elegantiškai švari ir daili. Ir nors ėjosi sunkiai (Gitana taip nemano, čia aš taip spėju, turėdama galvoje jos mezgamus dalykus, kad jai buvo truputį per paprasta), atkeliavusios nuotraukos atrodė kaip be perstojo tą dieną krentančio sniego su A. Miškinio žodžiais atneštos:

„Šiandien taip elegantiškai sninga,
Sninga žemėn medžių žiedais…

Visas tris poras mezgėme ir savas fotografavome kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – „Bubbles & Brioche Socks„. Ją Gitana mezgė iš Opal uni 5189 ir Regia Galaxy Color 1555 (Camouflage) bei pridėjo šiobeito burbuliukams 🙂 . Mano pora – tikra vaivorykštė, sudėjau viską, kas priminė saldainių parduotuvę – Regia uni 4-ply 2019, Rosarios4 Meia 18, Regia Premium Cashmere 00052, Regia Trendpoint 6617, 6616, Schoppel-wolle Admiral 383, WYS Signature 4-ply 333 (Mėlynos avietės), Opal uni 2011, 1263.

Antra pora Gitanos megzta iš Regia uni 2743 su įvairių spalvų kojininių siūlų likučiais spalvotiems dryžiukams. Aš naudojau Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 kartu su Regia Fashion Shine 6848. Modelis – „Painting Rainbows Socks„.

Trečios poros pirmą, plonesnį, variantą mezgiau iš Regia Premium Merino Yak 7516 ir WYS Signature 4-ply 351 (Kardamonas), antrą, originalo storio siūlu Novita Kajastus 982. Gitana savo elegantiškas kojines mezgė iš Schoppel-wolle Admiral 9220. Modelis – „Prowl Socks„.

Ingrid Sweater

Daugeliu atveju aš suprantu moherinį priedą. Kai kur jis tikrai būtinas, suteikia daiktui puošnumo ir storio, nepridėdamas svorio, švelniai pagilina atspalvį. Kai kur moheris yra mielas priedas, suteikiantis šventiškumo ar prikeliantis naujam gyvenimui jau pagyvenusį siūlą. Bet mezginiuose su tekstūriniais raštais, ypač tokiuose, kur raštai groja pirmu smuiku?

Jurga pasirinko savajam Ingrid mezgtukui lygią, apvalią ir elastingą portugališką vilną ir, mano galva, jis stipriai išlošė, o šviesi spalva pridėjo papildomų taškų ryškesniam efektui.

Pakankamai stora vilna pasirūpino, kad megztukas būtų rimtai šiltas, o tokį dėkingą rudenį kaip šiemet su odine striuke ant viršaus jis beveik galėjo pretenduoti į viršutinio rūbo statusą 😉 .

Balta spalva tai ne tik bonusas modeliui, bet ir šventiška nuotaika ir ryškus skaidrus akcentas tamsiame šaltojo sezono garderobe (pačios Jurgos taip pat 😉 )

Jurgos Motiejūnienės megztas megztukas iš Rosarios4 Amalia 01, models – „Ingrid Sweater„.

Šiltoms galvoms

Po gimtadieninio MZ modelio „Snaigės„, kai staiga stipriai atšalo, turiu negerą įtarimą, kad aktyviai gamindami žiemiškus modelius, sėkmingai ją prisišauksim, o aš tikrai nesiskundžiu švelniu ir šiltu lapkričio oru, bet. Prieš vėją, kaip ir sezonų kaitą nepapūsi, todėl geriau būti pasiruošusiam ir pirmam sniegui parodyti uždengtas ausis 😉 .

MZ pasiruošė nauju modeliu – „Ado šalmuku” 🙂 .

Sugalvotas beveik metinukui, šis modelis, pakeitus siūlus ir virbalus, tiks nuo pirmų dienų iki rimto suaugėliško dydžio. Nesušalkit!

Item added to cart.
0 items - 0,00