Žvilganti subtilybė

Pats vienas spalvotas merino vilnos kamuoliukas, kurį Jolita panaudojo savo megztukui, yra pakankamai ryškus ir spalvingas, bet Jolita pasistengė pridėti prie jo tokius kompanjonus, kurie neužmurzino ir nepakeitė gamintojo spalvų, tik labai subtiliai jas prigesino ir dar pažėrė žvaigždžių dulkių ant viršaus – kad sukurtų sniego ant vakarėjančio miesto pasaką. Pridėdama prie plonos merino vilnos ploną moherinį siūlą Jolita parinko garstyčių spalvą, kuri pasitarnavo kaip perėjimas tarp dviejų kontrastingų spalvinio spektro viršūnių, iš kurių susuktas margasis Lace Ball 100 – geltonos ir violetinės, iš čia toks gražus naujo megztuko spalvinis sprendimas :). Na, o plonas blizgus siūlas dar nekam nepakenkė 😉 . Ir taip, tai yra vienas iš atsakymų, ką žmonės daro su tooookiu PLONU siūlu, neretai iškylančiu prie Schoppel-wolle Lace Ball 100 dėžės – kuria savus unikalius derinius!

Spalvų sutapimai megztuke – ne atsitiktinumas, Jolitos likučių turbūt užtektų dar vienam megztiniui, bet užtai rezultatas – tobulai sudėlioti perėjimai – pasiektas!

Jolita nesirėmė jokiu konkrečiu modeliu – pritaikė savajam megztiniui įvaldytą peties linijos nugaroje metodą. O per gilų kaklą išsprendė kakavos spalvos nėriniu – sunku tai pavadinti klaida, bet jai trukdė ir man suteikė puikią progą priminti auksinius E. Zimmermann žodžius tiems, kas bijo klaidų. Ji manė, kad didieji dizaino atradimai gimsta iš klaidų ir siūlų trūkumo. Jolita didelę puošnumo dalį savo megztukui pridėjo naudodamasi pirmu punktu.

Jolitos Riliškienės megztas megztinis iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2331 (Komforto zona) su priedais.

Arbatos ceremonija

Šiandieninio įrašo herojus – fantastinio dydžio ir gražumo pledas – yra tik vidurinė man žinomos istorijos dalis 🙂 . Galėtum pavadinti virusu, nes plinta šis reikalas kaip daugelio gražių idėjų atveju vienai mezgėjai užsikrėtus nuo kitos, tik būdanant dideliu (toks pledas paprašys iš jūsų ir daug laiko, ir daug siūlų, mainais atiduodamas ilgus spalvinės terapijos ir malonios veiklos seansus bei nemenką metų šilto bei gražaus gyvenimo skaičių), jis negali plisti masiniu būdu ir yra tam tikra prasme ekskliuzyvinis – kaip estafetės (burtų?) lazdelė ar greičiau kaip pereinamas prizas keliauja iš vienų namų į kitus… 🙂

Daugelis MZ dienoraščio skaitytojų turbūt prisimena išskirtinius Deimantės pledus. Trimis skirtingais egzemplioriais įsikūnijusi pas vieną šeimininkę, idėja nusprendė pakeisti namus ir išsirinko Deimantės draugę Dianą, kurios darbu ir grožimės šiandien 🙂 .

Diana išsirinko tą pačią patikrintą merino vilną, dažytą ilgais pereinamais melanžais, tik jos namuose visomis savo turtingomis niuansų spalvomis skleidėsi „Arbatos ceremonija”.

Pledo mezgimas užtruko – ji kaip Deimantė tikslaus svorio neįvardijo, bet matydami jį uždengusį beveik visą sofą, nesunku įsivaizduoti tuos spalvotus ripsinius kilometrus 😉 . Noriu tikėti, kad džiugino ne tik nuostabus rezultatas, visa kelionė buvo smagi – paprastas 10 akyčių ripsinis raštas neatima viso dėmesio ir nereikalauja išskirtinės atidos, užtai džiaugsmo matyti, kaip skleidžiasi tos juostelėse spalvos, kaip jos derinasi viena prie kitos – marios!

Jei procesas galėjo teikti džiaugsmą vienam – mezgančiam – žmogui, tai minštutėlis šiltas pleds tikrai buvo įvertintas visos šeimos su geriausiu draugu pagrindinėje rolėje 🙂 .

Kokybės garantijos ženklas budriai stebi aplinką, o šito pledo idėja ore neišnyko, ji kartu su Diana ir kita mezgėja atėjo į MZ ir iškeliavo jau į naujus namus skleistis visomis šunvyšnės spalvomis 🙂 .

Tiesa, iškeliavo Zauberwolle versijos idėja, bet pati šito juostelinio pledo idėja namus palieka nenoriai, todėl jis atsisveikino tik palikęs po savęs dar vieną, vasarinę, versiją. Ir priminimą, kad jei ką, šis modelis puikiai tinka visiems galiukams sumegzti 😉 .

Dianos Ramanauskienės megzti pledai ir nuotraukos. Pirmasis pledas megztas iš Zauberwolle 2249 (Arbatos ceremonija), antrasis – iš Drops Belle 02, 16, 25, 11 ir 15; modelis – „Ten stitches blanket„.

Stebuklinga vilna

Zauberwolle (100% merino vilna, 100 g ~ 250 m) yra MZ nuo pat pirmos parduotuvės gyvavimo dienos buvo ir lieka melanžų karalienė. Vidutinio storio siūlas yra sudarytas iš keturių pereinamų spalvų gijų – kiekviena dažyta ilgas spalviniais žingsniais, o sudėtos kartu sudaro tokią atspalvių įvairovę, kad jai atsiskleisti neužtenka nei vieno, nei dviejų kamuoliukų – reikia gero jų glėbio. Todėl neiškrypdami iš numatyto kolorito vienu numeriu pažymėti diskai yra pakankamai skirtingi, todėl kūrybingam mezgėjui atsiveria tikrai begalinės derinių bei įvairovės galimybės.

Tiek savo sudėtimi, tiek neskubriai besikeičiančiomis spalvomis šis siūlas yra universalus, iš jo nemegzčiau gal tik kojinių, nes joms man iki šiol reikia sintetinės dedamosios. Visa kita – megztiniai, kepurės, šalikai (pastariesiems šis siūlas ypač mėgiamas), liemenės, pledai – yra šilta, švelnu, dailu ir unikalu.

Zen šventykla

Šiandieninis įrašas galėtų atnaujinti bežodžių penktadienių tradiciją, jei tik man nemagėtų papasakoti truputį šios nuostabios suknelės atsiradimo užkulisių 😉 .

Regina kruopščiai apgalvoja savo mezginius: megzti bet ką iš bet ko – ne jos stilius. Apgalvojamas modelis, priderinami siūlai… Tas paruošiamas darbas nukėlė ir suknelės pradžią – mat jai norėjosi rankomis dažytų stebuklingų Schoppel-wolle kamuoliukų, pasirinktas raudonų atspalvių turtingas spalvynas „Zen šventykla” ir tos šventyklos reikėjo būtinai grynos merino vilnos pavidalu, be jokios sintetikos. Ji buvo dar dažoma (sandėlyje nebuvo ką užsakyti) ir ilgai keliavo į MZ, bet kai turi viziją, tai laukimas tampa kaip ir projekto dalimi 😉 .

Prie idėjos nusimegzti suknelę šliejosi ir kitas – edukacinis – projektas. Kursuose tobulai įvaldžiusi statytos rankovės mezgimą nuo viršaus Regina planavo kitą mezginį megzti kartu su drauge – tai turėjo būti suknelės. Ir pati pasikartos, ir kitą išmokys (kas yra ko nors ką nors mokęs puikiai žino, kaip tvirtai tokiu būdu įsisavina medžiagą pats mokytojas). Tik draugė ėmė ir pasuko į šoną kitų projektų paviliota, ir Regina viena ėmėsi savo didžiojo darbo. Iš plono (fingering vulgaris) siūlo, kad ir kokio stebuklingo gražumo, veiklos čia buvo ohoho. Kodėl aš apie tai pasakoju? Nes dabar kitą mezginį statytomis rankovėmis jos jau megs dviese – jei abstrakčią idėją megzti sunkiai (iš tiesų tai ne, bet visada sunku tas, ką darai pirmą kartą), neįprastai ir nauju būdu draugė ir galėjo paignoruoti, tai tokio mezginio – jau nebe 😉 . Regina nusipirko siūlus pavasariniam megztukui, draugė megs suknelę iš ją sužavėjusio Noro siūlo (ką aš sakiau – Noro niekada nesibaigia 😉 ).

Nuotraukos, tikiuosi, pakankamai iškalbingos pačios – super tinkantis ir efektingas siūlas stipriai traukia akį, bet negaliu susilaikyti dar kartą nepasigėrėjus formos modeliavimu. Jūs tik pasižiūrėkite, vien jau kaip įstatytos rankovės – LEDAS!

Reginos M. megzta suknutė iš Schoppel-wolle XL Kleckse 2430 (Zen šventykla).

Item added to cart.
0 items - 0,00