Liūdintiems prabėgusios vasaros (visada per anksti ir per trumpos) Vilma savo naujajame megztuke demonstruoja pačią gražiausią rudens pusę – pasakišką jo spalvyną. Ir kai prisimeni visus tuos vynus ir auksus, ir ypatingai ryškų mėlyną dangų tokios gamtos fone, daug smagiau žiūrėti į priekį. Juolab, kad ateina ne tik ypatingų spalvų, ir megztinių metas!
Numegztas gal net pavasarį ar vasaros pradžioje, šis megztukas tik dabar pradedamas nešioti – na, ar vien tai nėra pagrindas džiaugtis rudenišku oru!
Ir taip pakankamai spalvingas Shin-Kyo tilto koloritas juodų juostelių ir kraštelių bei pabaigos fone skamba ypatingai ryškiai ir skambiai. Dryžavimas ne tiesiomis juostomis, o zigzagu suteikia megztukui papildomo dramatizmo ir jėgos, kartu ir labai efektingai prisiderina prie figūros.
Margam merino vilnos siūlui Vilma parinko kiek plonesnį juodą Merino Land siūlą, prieš tai išbandžiusi Isager Alpaca 2. Pastarasis derinys liko skaroje, o megztiniui labiau lipo gryna vilna.
Konstrukcija, prasidėjusi gan tradiciškai (Vilma tik pažaidė su priekio ir nugaros iškirptės skirtumu), žemyn einant pareikalavo nemenko galvos pasukimo ir net pamezgimo atgal, bandant, kaip gražiau trumpomis eilėmis iš įstrižos linijos suformuoti lygią pabaigą. Dėl tokio efektingo rezultato – visi vargai atsipirko!
Vilmos Butkutės megztas megztukas iš Schoppel-wolle XL Klecks 2433 (Shin-Kyo tiltas) kartu su Rosarios4 Merino Land 17.
