“Patraukė į žalią”,- taip Rūta pakomentavo savo naują megztuką. Nieko tame nuostabaus – Rūta myli spalvas, o spalvos – ją, ir su intensyvia smaragdine žalia Rūta jau ne vieną labai sėkmingą spintos romaną yra turėjusi. Geriausias dalykas šioje istorijoje yra tai, kad žalios spalvos buvo LINAS, tai megztukas numegztas laiku kaip numatytas pats tas beprotiškoms pastarosioms dienoms. Žinoma, kasmetinė sezonų kaita yra siurprizas tik kelininkams (na, ir tiems, kas laiku nepasiruošė Kalėdoms, nes kas čia žinojo, kad jos ims va taip ir ateis!), bet po tokio ilgo šalto sezono aš jau buvau praradusi viltį kada nors sušilti (ir iškepti) lauke 😉 .
Modelis, kaip visi Rūtos, suimprovizuotas – apvali koketė su šen bei ten tarp išvirkščių akių juostelių įterptomis skylutėmis bei spurgeliais, trumpomis akimis pailginta nugarinė dalis, ripsas nesiraitantiems krašteliams ir labai smagios ilgos plačios rankovės, surauktos tik pačiom gale, jas gali nešioti dailiai apkritusias arba demonstruoti apyrankę susistūmus 🙂 .
Rūtos Juzėnienės megztas megztukas iš 4 gijų lietuviško lino (4(2)).
