Baigiasi kalendorinė žiema ir pagal jau per porą metų susiklosčiusią tradiciją, abi su Gitana demonstruojamės, kaip mums sekasi megzti Stephen West kojines pagal kiekvieno mėnesio metinį abonementą. Ir taip, kaip turbūt jau supratote iš pavadinimo, mes pradėjome trečią sezoną 😉 . Grynai Gitanos dėka, turiu pasakyti, nes aš į antrų metų pabaigą nuolat vėlavau ir jaučiausi truputį tokia padususi, nors gruodžio poros idėja man tikrai labai patiko.
Nuotraukose Gitanos pora akivaizdžiai yra arčiausiai originalios idėjos, iš kurios aš paėmiau tik konstrukciją savaip sudėliojusi spalvas. Gitana išsaugojo ir spalvų vietas, ir – svarbiausia! – numezgė originalią versiją su moheriu. Kai tik buvo paskelbtas modelis, abi aptarėm, kad labai jau jis “šikarnas”, svarstėm, dėti tą moherį ar ne. Tai Gitana ne tik pridėjo, pridėjo patį prašmatniausią ir švelniausią, sakė, tik toks namie po ranka pasitaikė. O kai jo neužteko, teko prisipirkti, bet šita istorija aš turbūt nieko nenustebinsiu… 😉 . Padui ir krašteliui moheris beveik tokios pat spalvos kaip ir kojininis siūlas, o priekio van gogh’inį margumą labai subtiliai apgaubia šviesaus moherio rūkelis.
Pridėjus moherį, kojinės gavosi didokos, jų nemačiau, nuotraukoje gerai atrodo ir ant pačios mezgėjos kojų, bet Gitana sakė, kad labiau vyriškai kojai bus. Man užtenka tik pagalvoti apie tą prabangų moherį ir net neįsivaizduoju, iš kur realybėje gauti princą, kurio gyslomis tekėtų tokio mėlynumo kraujas?
Aš labiau pasinaudojau šito modelio konstrukcija, kai atskirai mezgama priekinė ir padinė pėdos dalys, pasiėmiau dovanų gautą vieną gražiausių Opal Hundertwasser kamuoliukų ir dar ryškumui pridėjau šiek tiek vienspalvių. Man visada gražu, kai iš pereinamų siūlų mezgami daiktai iš detalių (nors tokias konstrukcijas jau senokai esu palikusi prisiminimuose) ir nesutampa spalvos. Tai pagrindinė mano šitos poros vinis ir turėjo būti tas pats margas siūlas, bet skirtingai susitinkantis pado ir pėdos viršaus dalyse.
Dažnai vėluodama, aš neretai velkuosi Gitanai iš paskos ne tik laiko, bet ir idėjų prasme. Kai nesugalvoju, kokias spalvas parinkti, spėju į ją nusižiūrėti, bet šios pirmosios 2025 metų poros sutapimai (netolygių, virpančių spalvų dryžiai) tikrai yra atsitiktinumas. Gitana savo porai pasirinko vieną vienspalvį siūlą, kitą – vienos spalvos, bet persiliejančios nuo šviesios iki tamsios. Tamsesnėse vietose tų siūlų tonas sutampa, todėl dryžiai nėra tokie mechaniškai subraukyti, o primena raibuliuojantį vandenį.
Aš savo porą pradėjau megzti mėnesio gale, specialiai taupiau ją kelionei, nes kojinės – vienas pačių geriausių kelioninių projektų, sunku paneigti. O kad važiavau į Wallhauseną, į Schoppel-wolle organizuotas siūlų dienas, kuriose buvo pristatoma nauja kolekcija, susirinkau visus mažus šio gamintojo kojininių siūlų kamuoliukus, kuriuos gaudavau kiekvienais metais naujai kolekcijai pasirodžius. Pasirinkimas buvo truputį pagalvotas, bet daugiau atsitiktinis, nes kol nepamegsi, nesužinosi, kas, kaip ir su kuo tinka. Prisiminiau ta proga Rasą, kuri į kelionę pasiima kelis atsitiktinius kojininių siūlų kamuoliukus ir… tikisi, kad jie sulips į kokią naują ir gražią sąjungą 😉 . Norėdama atsitiktinumui padėti, aš paėmiau truputį atsargai (kai jau kojinės buvo baigtos, paaiškėjo, kad iš tos atsargos dar kokios trys poros būtų išėję 😉 ), kad netikus vienam kamuoliukui, turėčiau ką paimti vietoj jo.
Juokingiausia dalis buvo, kai nusiunčiau Gitanai savo pradžią (tie kamuoliukai Vilniaus oro uosto laukimo salėje) ir ji man atrašė, kad šitos kojinės taip greitai mezgasi, jog neužteks kelionei. Juokauja? Aš važiuoju tik savaitgaliui ir į darbinę kelionę, planų turėjau visoms dienoms per akis ir ausis, o mezgimui buvo numatytos tik valandėlės lėktuvuose, traukiniuose, gal viešbutyje prieš miegą ar ankstų rytą.
Taip ir mezgiau, nes prie pagrindinės programos Wallhausene, aš dar labai intensyviai tyrinėjau tarpinę stotelę – Niurnbergą. Ir nesupratau, kas vyksta – atrodė, kad Gitanos žodžiai visai nepriklausomai nuo mano valios ima pildytis kaip kokia pranašystė. Truputį pamezgiau lėktuve, traukinyje išsitraukdavau mezginį tik tada, kai kelionė būdavo ilgesnė nei valandą (visi, keliavę Vokietijos traukiniais žino, ką aš turiu galvoje, dėl savo nenuspėjamumo ir nuolatinių staigių pokyčių ši transporto priemonė tikrai nėra skirta nei relaksui, nei silpnų nervų keliautojams), bet kažkokiu stebuklingu būdu kojinės tiesiog ėmė materializuotis mano akyse.
Nuo pabertų kamuoliukų Vilniaus oro uoste (ten ir užsidėjau, namie tik susirinkau siūlus) iki Schoppel-wolle madų šou šeštadienio vakarą aš po intensyvių dviejų dienų ant podiumo prieš pasirodant modeliams spėjau nufotografuoti jau antros kojinės pradžią.
Mezgiau abi pakaitomis, kad lengviau suvaldyčiau skirtingų spalvų kamuoliukus, bet sekmadienio rytą, laukdama traukinio atgal į Niurnbergą, jau buvo peržengusi kulnus, tame pačiame traukinyje pabaigiau vieną kojinę, o paskutinė nuotrauka yra iš ką tik Vilniuje nusileidusio lėktuvo – pabaigiau antrą lėktuvui jau riedant žeme. Jei nors lašiuką būčiau skyrus daugiau mezgimui, ne tik visai atliekamas minutes, tikrai būtų tos poros neužtekę!
Namie beliko išskalbti, išblokuoti ir gražiai nufotografuoti 🙂 .
Aš buvau taip įkvėpta tokio beveik stebuklingo pačių kojinių nusimezgimo, kad nekantriai sulaukusi vasario poros, nieko nelaukus, čiupau virbalus.
Vasario pora buvo sumanyta kojininių siūlų galiukams, penkių spalvų, aš norėjau iš tiesų panaudoti turimus galiukus, tai eigoje ne viena pilka dubliavo kitą, bet šiai porai man tiko toks chaotiškas margumas.
Mezgėm abi nematydamos viena kitos porų, bet matyt kažkokia vienijanti gija ir be pamatymo mus jungia (bendra gatvė ar ilga mezgimo draugystė?). Aš naudojau daugiau atspalvių vienspalvių siūlų, o Gitana tarpais mezgė margą Schoppel-wolle kamuoliuką, todėl ir kojinės atrodo daug turtingesnės ir sudėtingesnės bei spalvingesnės, nei būtų tiesiog iš tvarkingų penkių spalvų. Parinkusi giminingus raudonai violetiškus atspalvius Gitana išvengė rėksmingos mišrainės – giminingas koloritas apjungė viską į labai gražią harmoningą visumą.
Laukiam kovo!
Visos kojinės megztos ir fotografuotos kartu su Gitana Griciene. Pirmos poros modelis – “Mo Mod Socks“. Gitana mezgė ją iš Grundl Hot Socks uni 59, Isager Silk Mohair 16, Rowan KidSilk Haze 653, Opal Van Gogh 5435, mano pora megzta iš Opal Hundertwasser 2100, Schoppel-wolle Admiral 4401, 0383.
Sausio mėnesio poros modelis – “Stripestep Socks“, Gitana mezgė jį iš Drops Fabel 918, 104, mano pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral, Das Paar 2506, Schoppel-Wolle Wunderkleckse 2139, 2432, Schoppel-Wolle Zauberball® Crazy 2542, 2623.
Vasario mėnesio poros modelis – “Fantastitch Socks“. Gitana mezgė savo porą iš Grundl Hot Socks uni 59, Drops Fabel 104, 109, 114, Regia Fashion Shine 6855, Schoppel-Wolle XL Kleckse. Mano pora megzta iš Grundl Hot Socks uni 27, 31, Schoppel-wolle Admiral Hanf 2444, WYS Signature 4-ply 231, Opal uni 4 gijų 5192.
