Kepurės

Kad jau taip dažnai kalbame apie keliones ir mezginius jų metu (nes kokia mezgančiam žmogui kelionė dykomis rankomis!), tai šiandieninės Anastasijos kepurės tepapraplečia kelioninių mezginių (tai yra, kojinių 😉 ) repertuarą. Ten, kur negalime pilnai susikoncentruoti savo veiklai, imamės paprastai to, kas aišku, paprasta, tinka, nereikia milijono paskaičiavimų ir atidaus sekimo. Būtent todėl kojinės šitoje srityje yra čempionės. Bet ne visiems – Anastasija, kai nori relakso, pertraukos tarp sudėtingų projektų ar tiesiog šalia guli keli liūdintys siūlų kamuoliukai, imasi kito daikto. Jos pirmas pasirinkimas – kepurės.

Šiandien tik dvi, ne vieną jau šio dienoraščio puslapiuose matėte, jos kepurių repertuaras labai įvairus tiek stiliaus, tiek spalvų prasme 🙂 .

Tamsiai mėlyna kepuraitė – iš knygos, kurioje surinkti paprasti modeliai – labai sektinas variantas. Ir megzti – ne raketų mokslas, ir nešioti gali pačiais įvairiausias būdais. Be vienokios ar kitokios stulpelių kepurės retą spintą rasti.

Antroji – subtiliai raštuota, iš nuo liemenės likusių siūlų. Lengvas vintažinis atspalvis būdingas šiai kepuraitei, kaip ir liemenei, tik jai raštus Anastasija susidėliojo pati. Nelabai ją džiugina tas rudas krašto zigzagas – tai viens du gali jį paslėpti atlenkęs atvartą. Atlenkimu reguliuojamas ir kepurės aukštis, ir, atitinkamai, jos gulėjimas bei stilius.

Kepurių, kaip ir bet kurių aksesuarų, per daug nebūna, todėl jei kojinės ar kita smulkmė jums krepšyje – ne variantas, pasvarstykite apie kepures.

Anastasya Zaychenko megztos kepuraitės. Pirmoji megzta iš Drops Lima 4305, modelis – „Viika 5/52„. Antroji megzta ir pavelta iš Istex Kambgarn 0051, 0958, 9662, 1205.

Nepilni kamuoliukai

Kas nuolat mezga kojines, vasara tėra šiltas ir patogus laikas pasiimti savo mezginį visur, kur eini -šiuo sezonu einasi daug kur 😉 . Bet vasarą kojinių megimu užsiima ir tie, kas paprastai yra linkęs į didesnį formatą ar monumentalesnius projektus – per daug jau patogus daiktas, kad laimėtų beveik be konkurencijos kelioninio projekto karūną.

Kojinių modelių yra milijonas ir dar vagonas, turintys entiuziasmo tyrinėti gali taip ir iki mezgimo neprieiti 😉 . Šiandieninė kojinių draugija skirta įkvėpimui situacijai, kai:

a) turite kelis nepilnus kamuoliukus ir reikia juos derinti, kad išeitų pora;
b) turite pakankamai nepradėtų šimtagraminių kojininių siūlų kamuolių ir galite galvos nesukdami megzti porą po poros tiesiai kaip iš gamintojo katalogo, bet… taip megzti jums nuobodu ir norisi įnešti individualybės bei savitumo, nesvarbu, kokio gražumo tie kamuoliukai bebūtų 😉 .

Jurgita pertraukia lygų labai gražios lengvai melanžinės žalios spalvos tekėjimą kulnų vietose panašaus gamtinio kolorito Zauberball Crazy intarpais. Jie abu truputį skirtingi ir jausmas žiūrint į bendrą paveikslą, lyg ištisą miško juostą būtų pertraukusi kokia žemuogių pievelė saulėkaitoje ar gėlynų salos.

Jolanta naudoja savo firminį „rėmelių” principą, margam siūlui priderindama vienspalvius kraštelius, pirštukus ir kulnus. Kaip tikram paveikslui rėmai, taip ir kojinėms toks metodas suteikia tam tikro užbaigtumo, išskirtinumo ir individualumo. Margas siūlas vienspalviuose rėmuose dar ryškiau ir efektingiau atsiskleidžia, o keičiant vienspalvį siūlą tą patį margą galima pateikti vis kitokiu charakteriu ir nuotaika.

Dar vienas būdas – tekstūrinius raštus derinti su žakardiniais (šiems ir reikalinga antra spalva). Šalia taip megztų Gitanos kojinių – modelio autorės nuotrauka įkvėpimui.

Ir vienas mano mylimiausių būdų, kuriame gali kombinuoti tiek margus siūlus su vienspalviais, kaip Eglė padarė savo pavasarinėje žalioje poroje, tiek suderinti pačius įvairiausius galiukus, ką matysit kitose, žibuoklinėje ir saulėtoje porose – „Broken Seed Stitch socks„.

Aš dar mėgstu derinti šituo raštu margus siūlus su margais, rezultatas – kosminis, labai rekomenduoju siurprizų mėgėjams, nes numatyti iš anksto rezultato nėra jokių šansų 🙂 . Šituo raštu sujungti du vienspalviai siūlai duoda dailų grafišką ornamentą, tai kaip ir visi variantai išsemti – drąsiai derinkite bet ką su bet kuo (kojininių siūlų ribose, žinoma 😉 ) ir džiaukitės bei rodykitės. Ir kitus džiuginkite.

Pastarasis punktas ne veltui prie Eglės nuotraukų įsitaisė – jau visi pastebėjo išskirtinį jų gražumą, spalvinę ir teminę režisūrą, nuotaikos pagavumą. Kažkada prie Audronės mezginių nuotraukų kalbėjom, kad mezginių fotografavimas (baigtų ir proceso) yra dar viena, atskira, meno šaka. Aš vis bandau Eglės ir kitų mezgėjų nuotraukų pagalba suvilioti tuos, kam mezgimas baigiasi mezginiu. Mezginių fotografavimas – mini spektaklis ir jame yra tiek veikiantys dalyviai, tiek rekvizitas, tiek drama ir režisieriaus sumanymas bei jo stiliaus pojūtis. Apsidovanokite save šia galimybe – paieškokite, kaip gražiai mezginį parodyti, pamatysite, kaip stipriai atsiveria jūsų akys :).

Ir ne tik jūsų, žiūrovų taip pat. Įkvėpimas yra sparnus suteikiantis ir labai užkrečiantis – dalinkimės juo, vasara tam labai palankus metas: daug spalvų, šilumos ir ilgas ilgas šviesus laikas 🙂 . Ravelry savo paskyroje prie projektų kiekvienas gali pažymėti pradžios ir pabaigos datą. Aš fotografuoju mezginius, bet su didžiausiu džiaugsmu pažymiu baigimą, vos tik paskutinė akis nuimama nuo virbalų, Eglės pabaigos data – kai padarytos nuotraukos, nes jai tai tokia pat svarbi sudedamoji mezginio dalis 🙂 .

Taip pabaigę projektą turėsite ne tik šiltą, gražų ir mielą megztą daiktą, bet nuostabų vizualų dienoraštį, kuriame kasdienybės akimirkos iš šono užfiksuotos virsta meno projektu ir labai asmenišku prisiminimų saugotoju.

O gali būti ir taip, kad atidus žiūrėjimas, kurį išugdo galvojimas, kaip pateikti savo mezginį, atneša į gyvenimą daug naujų ir kitaip likusių nepastebėtų dalykų – gamtoje, namie, net knygų lentynose 😉 :

„Kol mezgiau šias kojines, perskaičiau dvi knygas, kurios “netikėtai” tiko į spalvinę kompoziciją. Turiu įtarimą, kad “spalvinis” jausmas jas ir pasirinko skaityti iš neskaitytų knygų stirtos, nes jos labiausiai atliepė ankstyvo pavasario spalvų trūkumą gamtoje ir norą, tas spalvas matyti kojinėse.”

Pirma pora megzta Jurgitos ŽilinskaitėsRegia Premium Merino Yak 7521 kartu su Zauberball Crazy 2250. Kita pora megzta Jolantos Žilinskienės Opal Mažojo princo 7760 kartu su Regia Premium Bamboo 00070. Raštuota pora megzta Gitanos Gricienės Opal Ocean 9976 kartu su Opal uni 9930, modelis – „Celtic Cross / Cros Cheilteach Socks„. Paskutinės trys poros megztos Eglės Lašinskienės, modelis – „Broken Seed Stitch sokcs„. Pirmoji pora megzta iš Schoppel-wolle Admiral 6601 kartu su Opal Hundertwasser 1433. Antrosios poros siūlai – Drops Fabel 108, 115, Regia uni 4-ply 1945, Regia Tweed 4-ply 00090, Regia premium Silk 00018, Schoppel-wolle Admiral Tweed 1873, Schoppel-wolle Zauberball Crazy 1153 (Povandeninis laivas), Opal Hundertwasser 1435, Opal uni 5191. Trečia pora megzta iš Drops Fabel 111, 115, 110, Schoppel-wolle Wunderklecks 2433 (Shinkyo tiltas), Schoppel-wolle Zauberball Crazy 2092 (Mano saldžioji pusė), 1702 (Mažas lapiukas). Nuotraukos autorių.

Aukso sietelis

Vienoje knygų mugėje, dar prieš pandemiją, pamačiau šitas šilkines Dizaino fondo skareles, sukurtas pagal Birutės Žilytės iliustracijas Janio Rainio knygai „Aukso sietelis” ir… prapuoliau. Ne, ne plevenančiomis skarelėmis susigundžiau, tiesiog ryškiai prieš akis pamačiau megztą pledą, į kurio vilnos medžiagą taip ir prašėsi (manęs!) perkeliamas matinis guašo originalas. Šis taškas buvo paskutinė knygų mugės sustojimo vieta. Ir pati ryškiausia, nesvarbu, kad nepamenu metų.

Grįžusi namo klausiausi šito sirenų choro ir iš karto susirinkau visus namie turėtus raudonus-oranžinius ir tamsiai mėlynus atspalvius su geltonais bei žaliais, DK storio, kad tiktų 3 mm virbalams – nestoram ripsiniam pledui. Pabandžiau pirmą trikampėlį, pagal mano skaičiavimus pridėjimai man išėjo kas 3 eilę, mezgant ripsu tai labai nepatogu, turi visą laiką įtemptai žiūrėti ir skaičiuoti, o man norėjosi tokiam dideliam daiktui tam tikro komforto. Tokio mezginio, kurį gali atidėti, vėl grįžti, megzti klausantis knygos ar viena akimi žiūrint į ekraną. Numezgiau pirmą oranžinį kvadratėlį ir… sustojau. Geriems keliems metams. Dėžutę su atrinktais siūlais nuolat papildydavau ir kruopščiai valydavau nuo jos dulkes per kiekvienas didžiąsias šventes. Iki šiol nesuprantu, kaip ta idėja taip kantriai manęs laukė – kiek jų, skrajoklių, nerealizuotų yra ištirpę miglose, net nebepamenu.

Ir visai neseniai, šį pavasarį (beveik knygų mugės laiku!), pastebėjau Ravelry modelį, kuris staiga viską sustatė į vietas. Ir modelis išleistas prieš gerus kelerius metus, ir Ravelry aš tyrinėju dabar daug rečiau, akivaizdžiai tai buvo ženklas!

Dulkes nuo tos archyvinės dėžutės šį kartą nuvaliau nelaukdama Velykų 😉 . Aišku, jos neužteko ir į trasą ėjo visi reikalingi tokio storio atspalviai iš MZ – Drops Karisma, Merino Extra fine, Cotton Merino, net tamsiai mėlyna dviguba latviška Ogrės vilna, Rowan Felted Tweed, Amalia, Bluefaced Leicester DK, Schoppel-wolle Gradient, puikiai suėjo ir į spalvinę gamą įsipaišę pavyzdėliai pabandymui (nemėgstu jų megzti, daug smagiau bandyti su tikslu).

Tiek metų atidėliota, idėja nenorėjo daugiau laukti nei sekundės ir mezgiau aš savo Aukso sietelį jokiais kitais darbais nepertraukiamą. Taip įsijautusi, kad tik į galą pastebėjau, jog mano idėja kaip skiautiniuose panaudoti įvairius raudonus atspalvius ne visai atitiko autorės sumanymą – reikėjo labiau atkreipti dėmesį į toną, ne tik į spalvą, kad aiškesnės taptų kitų spalvų detalės, bet… jau buvo mezgamos paskutinės trikampėlių juostos. Mane ta idėja taip gynė, kad net sustoti ir įdėmiau pažiūrėti nebuvo kada 😉 . Dar niuansas, sukuriantis sugedusio telefono efektą – kelis originalus pamačiau tik žieminėje MO parodoje „Oparto atspindžiai”, aš neturėjau net knygos, naudojausi nuotraukomis internete, kurios – jokio siurprizo ;( – viena nuo kitos ryškiai skyrėsi. Bet man svarbiausia buvo forma, idėja ir tas drąsus spalvinis sprendimas.

Iš trikampių sudarytas pledas turėjo dantytus šonus, tai viską apmezgiau ripsine juosta su I-cord krašteliu, šonuose ją mažindama ar didindama tuo pačiu ritmu, kaip pagrindo trikampiai.

Nuvežiau pledą į kaimą ne tik fotosesijai, ir gyvenimui. Kad būtų arčiausiai to, kas įkvėpė autorę – gamtos, žydinčių pievų, brangių vietų…

Beje, jei pažiūrėsite daugiau šios knygos iliustracijų, net tame pačiame Dizaino fondo puslapyje, rasite ir daugiau „megztinų” iliustracijų, man ramybės neduoda ir ta pilka su oranžiniu. Bet kol kas dar kužda tyliai tyliai, dabar ramiai džiaugiuosi pirmu baigtu 🙂 .

Pledas megztas pagal B. Žilytės iliustraciją J. Rainio knygai „Aukso sietelis”, modelis – „Opalite„, siūlai – įvairiausi DK storio, išvardinti viršuje.

Spalvinga kolekcija

Jei kalbėtume tik apie mezginius, tai šios dienos herojai – trys, bet iš esmės jie turbūt yra tik trys (idealiai derinami tarpusavyje) galingo kūrybinio medžio, vardu Anastasija, žiedeliai, pagrindinė veikėja yra išskirtinai mąstanti, konstruojanti ir derinanti viską tarpusavyje autorė. Dera tarpusavyje ne tik mezginiai (fotografavom juos tiek atskirai, tiek įvairiai suderintus), bet ir visi aksesuarai, drabužiai šalia, net plaukų spalva!

Mezginys Nr.1 – ilgos plonyčio pereinamų spalvų siūlo rankovės. Schoppel-wolle Lace Ball 100 kamuoliukai daug kam atrodo tokio nesvietiško plonumo, kad būtinai turi būti su kuo sudėti, bet, pasirodo, visai nebūtinai ;). Anastasija paprastai mezga tampriai, bet šį kartą paėmė išskirtinai storą virbalą, kad medžiaga primintų lengvą spalvotą voratinklį, su kur ne kur pabarstytais nuleistų akių „kirminiukais” (gera žinia tiems, kas tokiame mezginyje netyčia paleis akis ar įvels klaidų – viską galėsite nurašyti dizainui 😉 ).

Spėju, daugeliui margieji Schoppel-wolle kamuoliukai yra puikiai pažįstami, todėl lengvai atpažinsite ne tik, iš kurio megztas šis dailus aksesuaras, bet ir atspėsite, kokia spalvinė dalis liko kito projekto laukti – turkio spalvos melsvas segmentas 😉 . Užtai panaudota rožinė ir geltona dalis su lengvu mėtiniu gabaliuku tinka prie visų sudedamųjų šiandieninės istorijos dalių 🙂 .

Tokios rankovės yra labai universalus aksesuaras – galima jas vilkėti su juostele per nugarą, su jungiamąja juostele priekyje , o galima apsisukti apie kaklą kaip plevenantį spalvingą šalikėlį. Anastasija jas mezgė pasinaudojusi E. Zimmermann megztinio nuo viršaus konstrukcija „shirt-yoke shoulder” iš knygos „Knitting without Tears”.

Mezginys (tiksliau, nėrinys) Nr. 2 – liemenė iš trijų spalvų tarpusavyje sujungto tinkliuko. Skiriasi ne tik spalvos – skiriasi ir siūlų struktūra bei storis. Viena iš sudedamųjų dalių jau pažįstama. Tai – žalsvai rausvai gelsvas plonojo pirmojo mezginio kamuoliuko fragmentas. Šalia tokių, amžinatilsį Jurgitos močiutės žodžiais tariant, „musės žarnų” visai sėkmingai pridera pakankamai storas Drops Lima siūlas (4 kartus storesnis, kam norėtųsi tikslumo), o per viduriuką – neoninis kojininis siūlas, atlikęs nuo komplektą papildančių kojinių.

Visi trys skirtingi siūlai originalaus rašto dėka susipina į vieningą ir labai originalią struktūrą, kuriai net kabantys nesukišti pabaigos siūlai – ne minusas, o papildoma detalė.

Nusinėrusi tokį neeilinį daiktą, Anastasija dar nebuvo apsisprendusi, myli jį ar nemėgsta, tai galvoju, fotosesija, o tiksliau ją lydintys susidomėję bei susižavėję žvilgniai (fotografavomės visus derinius klubo metu ir paprastai triukšmingas stalas darėsi vis tylesnis su kiekvienu nauju komplektėliu) turėjo stipriai pakreipti nuomonės svarstykles į palankią pusę 😉 .

Smagioji dalis – ne tik „varlės letenos” iš permatomų ilgų rankovių, bet mezginio Nr.1 derinukas su mezginiu Nr. 2 🙂 .

Mezginys Nr. 3 – liemenė šiltukas su gobtuvu. Turėtų būti tikra šilumos bomba – pagrindui suderinta bukliuota alpaka su šiltutėle neverpta islandiška vilna. Vien tik taip apsirengusi balandžio gale Anastasija atkeliavo ketvirtadienį į MZ (tuo metu aš lauke vilkėjau pūkinę striukytę su džinsiniu švarku ant vilnonio megztinio 😉 ).

Du vienos eilės neoniniai dryžiukai šiltuko apačioje virto užsegimo juostelėmis (kiekvienam šonui skirtingomis). Tos pačios spalvos akcentai pasikartojo ir dvigubame gobtuvo kraštelyje – žakardiniuose rombuose išorėje ir juostelėse viduje. Galima nešioti tiek vienu, tiek kitu raštu atlenkus.

Ir, aišku, gražiosios spalvotos rankovės ir prie šito mezginio – kaip jam megztos. Nes visi tie gražūs ir stilingi daiktai – vieno (ryškaus ir labai išskirtinio) lizdo paukščiai. Daiktai neeiliniai, pakankamai originalūs ir būtų ekstravagantiški, jei taip netiktų šeimininkei, kurios natūrali ir labai graži išraiška yra.

Anastasya Zaychenko megzti mezginiai. Rankovės megztos iš Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai), konstrukcija pritaikyta iš E. Zimmermann knygoje „Knitting without Tears” paskelbtos  „shirt-yoke shoulder”. Liemenė nerta iš Drops Lima 8112, Schoppel-wolle Lace Ball 100 2357 (Šviesos spinduliai) ir kojininio neoninio siūlo (lauktuvės iš Berlyno 🙂 ), modelis – „Wefan„. Juosvas šiltukas megztas iš Drops Alpaca Boucle 8903 kartu su Istex Plotulopi 0005, detalės megztos iš neoninių kojininio siūlo likučių.

Item added to cart.
0 items - 0,00