Kadangi nuo mezginių naujienų, premjerų ir visų kitų istorijų esu kurį laiką izoliuota, labai prašau salės pagalbos – siųskite savo nuotraukas su pasakojimais, net jei anksčiau neprisiruošėte to padaryti, dabar puikus pretekstas ir proga prisidėti prie nenutrūkstamo įkvėpimo srauto.

Kai kuriam laikui sustos naujienų pristatymas, žinokite, kad realybėje mes seniai negavome papildymų taip gausiai ir dažnai – kraustome dėžes, o jas pakeičia vis naujos, tad siūlai ir mezgimo priemonės plaukia nenutrūkstamu srautu.

Parduotuvę dabar valdo Daiva, kuri yra tokio reto kūrybingumo bei originalumo ir taip dosniai tuo dalijasi, kad turit šansą su jos pagba nusimegzti labai ypatingą mezginį. Nepraleiskite tokios progos. Labai gali būti, kad savo patarimais ji pastūmės jus iš įprastos komforto zonos, bet garantuotai į šedevrų pusę .

Į ligoninę aš nusivežiau mezginį, kurį išsitraukiau belaukdama operacijos. Sesutė, užbėgusi parašų, apžiūrėjo mano mezgamą šalikėlį, pasigrožėjo. Po visko, laukdama leidimo keliauti namo, aš vėl grįžau prie mezginio. Ta pati sesutė užėjo ištraukti kateterio iš venos ir dar kartą pasidžiaugė: “Mane taip ramina tas jūsų mezgimas”. Aš juokiausi balsu, kad nors ką ramina, nes manęs tai ne – šis veiksmas (ypač toks paprastas, lygus mezgimas) jau seniai perėjo į mechaninių skyrelį, aš labai sėkmingai galiu megzti ir nervintis. “O ką žmonės paprastai veikia belaukdami operacijos?”, – teiraujuosi. “Dažniausiai DŪSAUJA!”. Ji taip ir atsakė, didžiosiomis raidėmis. Tai eilinį kartą pasidžiaugiau, koks geras dalykas yra mezgimas, juk megzti vis dėlto yra geriau nei dūsauti, jei ne pats nusiramini, tai nors personalui padedi ;)) .

O aš dar pratęsiu kojinių mėnesį kita kryptimi, kuriai taip nėra laiko užimtame darbais gyvenime. Kai ką jau reikia suadyti (toms kojinėms yra daugiau nei 20 metų ), o kai kurias truputį išplonėjusias vietas profilaktiškai padaigstyti, kad dar ilgai be jokių skylių tarnautų. Sutvarkiusi spintą, aišku, imsiuos naujos poros. Junkitės – žiema ant nosies!