Svajonių krepšelis

Šio Eglės neriamo krepšelio nuotraukų instagrame laukdavau kaip vaikystėje filmukų valandėlės – toks saldus man tas melanžinis margumas, o dar taip gražiai Eglės pateiktas ♥.

Tokio stiliaus puodkėles nerdavome iš babutytės (taip meiliai mano vaikystės kaime vadindavo mamos draugės, pas kurią vasarodavau, mamą) paruoštų siūlų likučių – ji iš kažkur gautą maišą siūlų atliekų taip sutvarkydavo, kad išmetimui skirtas daiktas tapdavo ne tik naudingu, bet ir pačiu gražiausiu man iki šiol. Maiše siūlai būdavo be jokios tvarkos sumesti trumpomis atkarpomis (ten buvo tikra ta žodžio prasme atliekos), amžinatilsį babutytė traukdavo po vieną ir rišdavo. Tada sukdavo tokį pačios pagamintą siūlą į kamuolį, bet jis plonas, kad galėtum ką megzti ar nerti, reikia daug tokių sudėti. Įsivaizduojate, tokia spalvų mišrainė susidarydavo! Mes nerdavome iš tokio sudėto siūlo puodkėles – tais laikais fotografija nebuvo taip lengvai prieinama ir niekam tikrai į galvą nebūtų atėję fotografuoti puodkėles iš siūlų atliekų, bet mano galvoje saugojamame prisiminimų albume jos yra vieni pačių gražiausių kadrų 🙂 .

Eglės maišelis, palyginus su babutytės likučių kamuoliukais, yra prašmatna ir prabanga – aš, augusi visiško siūlų bado metais, net dabar įkvepiu ir pamirštu kuriam laikui kvėpuoti, pamačiusi „likučių” rinkiniui priskirtą moherį su šilku. Bet galbūt tas moheris ir suvaidino tokį lemiamą vaidmenį derinyje (o gal ir koks kitas, slaptas 😉 , Eglės ingredientas), kad nunertas krepšelis puikiai laiko formą, nesitampo, nesideformuoja – jis net neturi pamušalo! – ir tikrai iš namuose prie ūkio naudojimo daikto (ko galėtum tikėtis iš tokio projekto) yra pakilęs į solidų ir prestižinį rankinių luomą.

Prie to, aišku, prisidėjo ir odinės rankenos – ir prie tvirtumo, ir prie užbaigtumo, ir prie stiliaus. Jos lyg rėmelis, suteikiantis paveikslui visai kitą statusą.

Pagrindiniai krepšelio ingredientai yra įvairiausių siūlų likučiai, kuriuos Eglė planavo visus sėkmingai sunaudoti. Kaip jai šitai sekėsi, galite atspėti iš pirmo karto 😉 . Jei kas nesusidūrė su likučiais ir nelabai supranta, apie kokį mastą čia kalba, tai sufleruoju – šita užduotis nepasisekė 😉 . Ir tai yra didelis gėris, atveriantis naujų gražių projektų galimybes – Eglė Ravelry šiam projektui jau suteikė numerį 😉 .

Esu mezgėja iki vidaus gelmių ir niekada nemaniau, kad imsiuosi nėrimo. Bet… atėjo toks emociškai sunkus metas, kai rankos nekilo megzti, bet protas sakė – daryk ką nors, išjudėk! Beskrolindama internete užmačiau krepšį, nertą iš likučių. Tokių visiškai visiškai likučių, kai siūlo ilgis pusmetris ar metras. Ir tai buvo impulsas “atsikratyti” tais visais galais galeliais. Sunkus buvo tik pirmasis “blynas” – 5 ar 7 cm apskritimukas. Toliau pagavo kūrybinė jėga, noras dėlioti siūlų derinius, juos fotografuoti. Krepšys didėjo ir nuotaika gerėjo! Ir štai turiu nuostabaus gerumo, didumo ir patogumo krepšį! Labai juo džiaugiuosi. Bekeldama šį įrašą prie pavadinimo parašiau #1, nes mano įsivaizdavimas, kad sunersiu visus likučius – buvo klaidingas. Sunėriau tik trečdalį.

Visuose Eglės projektuose prie siūlų spalvų ir derinių lygiomis teisėmis dalyvauja dar vienas dalyvis – jos nuostabios proceso ir jau gatavo daikto nuotraukos. Tegu jos ir yra nematomos, žiūrint realius, nešiojamus daiktus. Pilkųjų kardinolų reikšmė istorijoje akivaizdi visiems 😉 . Tokiame kontekste ir pats materialus megztas (nertas) daiktas turi visai kitą aurą.

Eglės Lašinskienės nertas krepšelis, pastabos ir nuotraukos. Siūlai – Rowan Felted Tweed, Drops Alpaca, Schachenmayr Rheuma Thermal Wolle, Drops Puna, Karisma, Cotton Merino, Baby Merino, turėtas moheris su šilku (Drops, Rowan, Isager) ir t.t. Spalvų kodai ir numeriai šiame projekte neturi jokios reikšmės, kaip ir nepilnas visų siūlų naudotų siūlų sąrašas, idėja akivaizdi 🙂 . Modelis – „Scrap Yarn Basket„.

Baltiškos usnys

Šią savaitę oficialiai ateina kalendorinis ruduo – kam mokslai, darbai ir tamsa su šalčiu, MZ tai yra pats gražiausias mezgimo sezonas ir labai man džiugu pradėti savaitę labai lauktu mezginiu – nauju Daivos pledu 🙂 . Ji pati myli šilumą, todėl ir vasarą šitas pledas ne tik namus puošia, o karštesnio kraujo žmonėms jis teatskleidžia pačią gražiausią, jaukiausią, pačią vilnoniškiausią rudens pusę 🙂 . Kam gali nepatikti sezonas, kurio metu gali jaukiai su knyga, mezginiu, puodeliu arbatos ar kokiu gyvu padarėliu įsitaisyti po tokiu šiltu megztu grožiu?

Pledas jau pabaigtas ir gyvena savo gyvenimą 🙂 . Smagiai  pagriaužiantis, terapiškai šildantis sąnarius 🙂 . Labai tiko ta estiška vilna  prie senosios latviškos.”

Straipsnio pavadinimas geriausiai nusako pagrindines šio pledo sudedamąsias dalis. Visų pirma, megztas jis iš latviškos (spalvotas siūlas motyvuose) ir estiškos (tamsiai pilka motyvuose, jų sujungimuose ir marga pabaigos krašte) vilnos. Modelio pagrindinis motyvas – nacionalinis Škotijos augalas usnis, ir sukurtas jis ten gyvenančios dizainerės Kate Davies.

Žemai galvą lenkiu prieš Daivos pasiryžimą šito projekto imtis – koks gražus man bepasirodė modelis, kai tik jį pamačiau išleistą, megzti virbalais atskirai kiekvieną kvadratą iš išorės į vidų, juos blokuoti ir jungti man neteko dvasios. Kurį laiką šis mezginys buvo ir Daivos atidėtas į šoną. Keli kvadratėliai išėjo kiek didesni ir ji nusprendė juo sumažinti „šiek tiek” paveldama skalbimo mašinoje, rezultatą, manau, numanote. Kaip ir reakciją – labai neįkvepiančią tęsiniui… ;( . Bet mezgėjai nebūtų mezgėjais, jei tokios „smulkmenos” lengvai išmuštų juos iš vėžių – baigtas pledas kalba pats už save!

Originalo modelyje spalvotos usnys ryškiai išsiskiria šviesiame fone, Daivos pasirinktas tamsiai pilkas fonas ir įvairių spalvų, dažnai prislopintų (daugiau ar mažiau išsiskiriančių) usnys kuria tokį organišką, nesimetrišką paveikslą – lyg pledas pats būtų tos gražios ir daugialypės gamtos, kurioje jis nufotografuotas, dalis.

Daivos Janavičienės megztas pledas ir nuotraukos, siūlai – latviška vilna kartu su estiška Aade Long 8/2 natūralia tamsiai pilka bei artistic vilna. Modelis – „The Shieling„.

Austas penktadienis

Panašu, kad grįžtam prie bežodžio penktadienio tradicijos, nes kai gauni tokias dovanas, atima žadą! Rankų darbo dovanos man visada kelia didžiulę pagarbą ir dėkingumą, jos visos yra tokios ypatingos, bet jei mezgimą ar siuvimą aš suprantu (nebūtinai viską moku, bet teoriškai galiu įsivaizduoti, kaip tai padaroma), tai audimas man iki šiol tėra iš kosmoso nukritusi laimės žvaigždė. Kažkas panašaus į Egipto piramides, lyg ir aišku, kad jas pastatė vergai, bet taip iki galo niekas ir nesuprato, kaip tai techniškai buvo įmanoma.

Į „Mezgimo zoną” atkeliavo stebuklų paketėlis su keturiais austais šalikais – mums su Dalia po porą. Du pilki ir du raudonų atspalvių. Kiekvienai po neutralų ir po margą. Loreta stulbinamai pataikė spalvas – net skirtingus estiškos vilnos atspalvius, jau nekalbant apie margus. Mes su Dalia pakankamai dažnai šitame puslapyje rodomės, todėl pastabiausiems siūlau pažaisti ir atspėti, kurie šalikai skirti kuriai? 🙂

Du pilki austi iš dvigijės estiškos vilnos, vienas šviesesnis, kitas tamsesnis, ir tiko ne tik mums, bet ir šalia parduotuvės gyvenančioms skulptūroms. Trumpai akimirkai, nes yra per didelis gėris tuo dalintis 😉 .

Du margi šalikai austi iš skirtingų siūlų. Ryškesnių raudonų ir žalių atspalvių – iš plonojo Isager Spini. Myliu šį siūlą mezginyje, bet audinyje jį čiuopti yra tiesiog nenusakomas gerumas. Plona, bet tvirta ir šilta medžiaga. Ir su kutukais!!! Iki pirmo atšalimo galėsite pačiupinėti MZ patys 🙂 .

Labiau prislopintų atspalvių šalikas austas iš Isager Tweed siūlų, ataudams naudojant tvirtesnę pilką vilnelę. Ponia, netikėtai tapusi fotosesijos liudininke, Romualdo Kvinto „Vandens nešėjui” iš Lydos gatvės parinko tvidinį, Spinni jai pasirodė per ryškus tokiam kukliam personažui 🙂 . Aš nusprendžiau, kad jam per šilta ir greitai susirinkau savo brangenybes atgal. Iki šiol negaliu atsigrožėti, kaip netikėtai iš gražiai bei turtingai maišosi audinyje spalvos metmenims ir ataudams susitikus – tokių efektų jokias virbalais neišgausi…

Loreta bando mane sugundyti savo nauju hobiu. Prie šalikų ji atsiuntė proceso nuotraukų, įrodančių, jog piramidės šalikai yra žemiškos kilmės, ant realių staklių realaus žmogaus nuausti. Matau ir vis tiek galvoju, kad tokie stebuklingi dalykai gali tik nukristi iš dangaus.

Loretos austi šalikai ir proceso nuotraukos. Du pilki austi iš natūralios nedažytos pilkos Aade Long 8/2 vilnos (šviesesnės ir tamsesnės spalvos). Ryškesnis margas šalikas austas iš Isager Spinni 32S, 34, 8S ir 15S. Kitas šalikas austas iš Isager Tweed Paprica, Navy, Wine, Lime, Bottle Green, Autumn, Raspberry.

Alernatyvus būdas

Na ką, sveiki sulaukę gražiausio medžių žydėjimo laiko – miestai paprastai tuo metu atjungia centrinį šildymą, o gamta pasirūpina pasijuokti iš tų kruopštuolių, kurie jau spėjo suslėpti žieminius drabužius ir žvelgdami į giedrą dangų išsidėlioti spintoje spalvotą vasarišką garderobą. Po neseniai mus palepinusių karščių sugrįžusios darganos atrodo kaip atgimęs ledynmetis ir jei žiemą prie pliusinės temperatūros daugelis puikiai apsieiname be kepurių ir pirštinių, tai dabar be jų, rodos, sunkiai išgyvensim 😉 . Kaip ir su plikais kaklais. Todėl šiandieninis Anastasijos mezginys yra kaip tik į dešimtuką!

Jos pagrindinis tikslas buvo sunaudoti Aade Long likučius praktiškam ir nešiojamam daiktui, tik nežinau, ar ji įtarė, jog tas nešiojimas bus gegužės mėnesį 😉 .

Savo kaklašildį ji mezgė kaip megztuko pradžią, tik be rankovių ir užbaigia viską ties pažastimis, stulpelių krašteliu sujungdama priekį su nugara, kad daiktas stabiliai laikytųsi savo vietoje. Kaklas megztas stulpeliu ir dvigubas, kad šiltas ir spalvotas, o priekyje įtaisytas išsiskiriantis užtrauktukas, kad ir kaklo prigludimą reguliuotų, ir greitą apsirengimą bei nusirengimą.

Toks kaklašildis yra labai graži, patogi ir originali alternatyva tradiciniams kaklo šildytuvams – skaroms bei šalikams. Po striuke tobulai apsimeta megztiniu ir tikrai pradžiugins ne vieną šaliko nekentėją.

Atskira kalba, kaip gražiai Anastasija suderino vienspalvės baltos vilnos ir tokio pat storio pereinamų spalvų galiukus. Net I-cord kraštelis spalvotas! O svarbiausia – stebuklų stebuklas! – ji iš tikrųjų pribaigė baltos spalvos likučius. Viską, iki paskutinio metro. Nesu tikra dėl spalvotų, o likučiai, kaip visi žinom, yra aršiau už piktžoles – palik nors menkiausią užuominą ir jie žaibišku greičiui ims daugintis ;)) . Žadėdami naujus originalius mezginius 🙂 .

Anastasya Zaychenko megztas kaklašildis iš estiškos Aade Long 8/2 vilnos (natūrali nedažyta balta ir pereinamų vaivorykštės spalvų sruogos fragmentai).

Item added to cart.
0 items - 0,00