Ši riešinių pora buvo skirta mano mamai. Artėjo jos gimtadienis, o aš kaip tik atradau, koks gyvenimas skurdus ir šaltas be riešinių. Suradau jai tinkamą raštą iš senos latviškų pirštinių knygos – rugiagėlių vainikas apie riešą. Parinkau spalvas, kad tiktų prie mamos darbinių kostiumėlių (pilka, rausva…) ir baisiai savimi patenkinta ėmiausi darbo.

Prieš gimtadienį supokavau tik numegztas riešines ir iš anksto mėgavausi būsimu mamos džiaugsmu…Riešines gal ji ir buvo mačiusi, bet tikrai neturi, ir užsimovus įsitikins, kaip tai gražu, patogu, šilta….ta ta ta…

Nuvažiavom sveikinti močiutės uždarę parduotuvę, jau buvo geras pavakarys. Prie pat durų girdėjosi linksmas šurmulys ir juokas, kompanija jau buvo susirinkusi ir įsilinksminusi. Duris atidarė smagiai nusiteikusi močiutė. Su naujomis baltomis riešinėmis ant rankų (idealiai tikusiomis prie jos šventinio kostiumėlio!). Jas ką tik buvo padovanojusi iš Jonavos atvažiavusi draugė. Vietoj siurprizo buvo „dar vienos“.
Na ka gi, riešinės populiarios, ne aš viena moku jas megzti… Supratusi, kad savam kieme pranašu nebūsi, nusiunčiau numegztų riešinių nuotraukas portugalams (mat jų „Merino land“, plonytė merino vilna, skirta kūdikių drabužėliams, Lietuvoje naudojama būtent riešinėms). Jiems tai buvo SIURPRIZAS. „Jos labai gražios ir  turbūt greitai nusimezga?“- man atrašė. Greit nusimezga? Aišku, kad JIE su tuo nesusidūrę…

Būkime drąsūs, veržlūs, žaismingi, dryžuoti, (ap)megzti!
Gerų Naujųjų metų!

Patys šviežiausi atvykėliai į parduotuvę:

Pirmasis – rinkinys mezgėjai, į kurį įeina dviejų skirtingų dydžių trumpi pagalbiniai virbalai pynėms megzti, didelis žiogelis akių surinkimui (idealus ten, kur reikia palikti atviras akis ir po to jas sumegzti, pvz., kaklui) ir ant virbalo užmaunamas eilių skaičiuoklis. Neįsivaizduoju geresnės dovanos (nebent pridėjus siūlų kamuoliuką ar raštų knygą;)) pradedančiai mezgėjai…
Per vidurį – skaidraus akrilo „mezgimo lėlė“, aparatėlis storai (8 akių) apvaliai virvelei megzti. Ir adatų bukais galais rinkinys – mezginio susiuvimui.

Naujos Regia spalvos. Viršuje – juoda su raudonais, mėlynais brūkštelėjimais ir pilka (akmuo), kurioje įvairių pilkų atspalvių dryžiukus skiria vienus nuo kitų juodai baltų spalvų raštelis. Apačioje – Galaxy color, nuostabiausia kosminė serija, siūlai nudažyti taip, kad bemezgant susidaro raštas, primenantis planetų žiedus: tokios kojinės pradžiugins ir jauną, ir nebe tokį jauną žvaigždėto dangaus gerbėją…

Dar viena naujiena. Ne tokia nauja laiko atžvilgiu, bet super aktuali ir iki šiol retai pasitaikanti Lietuvoje: Jūratės Lukoševičiūtės sukurti virbalų ir vąšelių dėklai.

Tai pats idealiausias virbalų saugojimo būdas! Susidedi juos poromis pagal dydžius į atskirus skyrelius, viršutinė dalis uždengia galus, neleisdama virbalams išslysti, paskui tokį prikrautą dėklą susivynioji

ir gali dėti į stalčių, mezginių pintinę ar lagaminą atostogoms (nežinia gi, ko gali prireikti!!!) – viskas gražu, kompaktiška, patogu.

Mažesni dėklai skirti vąšeliams, kojininiams (5) virbalams ar valiniams virbalams (į priekines kišenėles sudedami virbalų galai, o į gilesnę vidinę – valai),  daug papildomų kišenyčių visokiems mezgėjai būtiniems daikčiukams: virbalų dydžių matuokliui, žiogeliams, žirklutėms ir pan.

Kam labai pasiseka, gali gauti ir savo vardinį dėklą 🙂

Dvi eilės kišenyčių leidžia į šį dėklą susidėti ir virbalus (į tolimesnes ir didesnes), ir vašelius (priekines, maženes)

Negaliu visų nuotraukų sudėti į šį straipsniuką, telieka intriga, užsukite į „Mezgimo zoną“ patys apžiūrėti visų variantų!

Sakyti, kad paskleidžiau baktus virusą Vilniuje, būtų ir nekuklu, ir neteisinga, bet tikrai jaučiuosi prisidėjusi prie jo plitimo 🙂
Kas dar neužsikrėtęs arba, dar blogiau, nė nežino apie jo egzistavimą, težino, kad tai paprasčiausia skarelė, megzta iš 1 kamuoliuko kojinėms skirtų siūlų (t.y., 100g=420m).
Tačiau tas paprastumas toks apgaulingas! Jis iš to „genialu“ skyrelio.

Prieinama visiems, turiu galvoje mezgimą – paprasčiau nebūna: mezgama ripsu, kas 4 eilė pridedama vienoje pusėje, paskui nuimama.

Jis tikras išsigelbėjimas toms, kurios labai myli kojinėms skirtus siūlus (jie ploni ir laaabai gražūs ir įvairūs), bet ne(be) taip stipriai myli kojinių mezgimą. Sugalvotas taip, kad nusimezga lygiai iš to 1 kojinių porai skirto kamuoliuko (nei daugiau, nei mažiau – pasisveri, kad žinotum, kada jau nebedidint, o mažint).

Šis modelis tinka VISIEMS: tiek vyrams, tiek moterims, tiek kūdikiams, tiek paaugliams ar jų močiutėms. Daugelis gavėjų (ar mezgėjų) jį ryte užsiriša ant kaklo ir sunkiai nusiriša vakare, nes prilimpa prie kaklo kaip nuosavo kūno dalis.

Daivos megztas Baktus tėčiui

Galimas visoks nešiojimo būdas. Kas nešioja po paltu, džiaugiasi, kad ploni galai nespaudžia krūtinės kaip tradicinis šalikas (tuo džiaugiasi ir kūdikių mamos).

Gali nesibaiminti, jog kai tiek daug kas jį mezga, sutiksi gatvėje savo kloną: kojinėms skirtų siūlų tiek daug ir jie tokio skirtingo charakterio, kad skarelės skiriasi viena nuo kitos kaip diena nuo nakties. Pirmoje nuotraukoje Baktus iš Admiral Rdruck magic, o žemiau iš Zauberwolle (šokoladinio kremo spalvos):

Priklausomai nuo mezgimo tankumo skarelė gali būti truputį didesnė ar mažesnė:

Daivos ir Editos baktusai iš Zauberball (spanguolių spalvos),

bet VISI VISI  išeina gražūs.

Ripsas – „klasikinis“, originalusis variantas. Yra dar baktus su skylutėm. Viena klientė, nusimezgusi jau ne vieną baktusą, atėjo su šokoladinio kremo spalvos skarele, numegzta perliniu raštu. Neturiu nuotraukos, bet, patikėkit manim, vaizdas stulbinantis. Turėjau pripažinti, kad tam spalviniam variantui tiko IDEALIAI.

O kad nepagalvotumėte, jog iš kojininių siūlų baktusas yra vienintelė išeitis, įdedu iš tų pačių spanguolinių siūlų numegztą Gabrielės skarą „Undinė“ (jai net nereikėjo viso kamuoliuko;)!):