Tai, kas buvo labai slapta

Tai, kas prieš Kalėdas buvo labai slapta, po švenčių pasirodo dienos šviesoje visu gražumu. Man dar labiau už naujametinius fejerverkus patinka sausio pradžioje kaip iš gausybės rago pasipilančios mezginių nuotraukos. Visą gruodį štilis virtualiose erdvėse reiškė patį intensyviausią darbą virbalų ir siūlų pasaulyje, kuris buvo slepiamas nuo artimųjų akių, kad pradžiugintų juos jau po eglute…

 The Tree of Life Mittens

Ir tik patys artimiausi tame darbe – mezgimo draugai – galėjo anksčiau už bet kokias slaptas tarnybas sužinoti, kokiomis pirštinėmis puošis draugai Suomijoje,

 The Tree of Life Mittens

ką pralinksmins šmaikštus Da Vinci katinas,

Da Vinci Cat Mittens

demonstruojantis savo tobulas proporcijas,

Da Vinci Cat Mittens

ir kokios linksmos pelytės gimsta iš pačios šilčiausios Sirri vilnos…:)

Ice on Mice

Dosnus darbštaus Kalėdų senelio maišas atviras, kad visi kartu galėtume pasidžiaugti

Ice on Mice

subtiliausiomis cukrinėmis rožėmis ant vienos draugės kojų

Cukrinės rožės

ar pražydusiomis mėlynomis gėlėmis ant kitos galvos. Ir su bumbuliuku!..

Gėlėta kepurė su bumbulu

Visi mezginiai iš Dalios Liepuonienės suruošto kalėdinio maišo. Pirmoji pirštinių pora megzta iš Sirri 5/2 (10) su Noro Silk Garden Sock S245, modelis- „The Tree of Life Mittens„. Antroji pora megzta iš Sirri 5/2 (10, 32), modelis – „DaVinci Cat Mittens”. Trečioji pora – „Mice on Ice” – taip pat megzta iš Sirri 5/2 (10, C7, C16). Kojinės megztos iš Regia Design Line Random Stripes by Kaffe Fassett 02903 ir Crazy Zauberball 2096 (devintas debesis) , modelis- „Kletterrosen/Climbing Roses„. Kepuraitė megzta iš šiltosios Sirri 5/3 vilnos (10, C16), modelis – „Flower Hat„.{jcomments on}

Praėjusių metų apžvalga

Nauji metai – puiki proga stabtelti, pažvelgti atgal ir pirmyn, įvertinti ir pasvajoti bei paplanuoti. Pati  labai mėgus anksčiau, jau kurį laiką mečiau tą užsiėmimą, bet naršant po mėgstamus internetinius dienoraščius tokio pobūdžio įrašai šiuo metu taip akis bado, jog susimąsčiau, kur, plaukdamas kaip lapas tėkmės nešamas, nuplauksi. Gal tikrai, jei neplanuosi, tai ir nepadarysi? Juolab kad toje kasdieninio gyvenimo tėkmėje tingumui ir apsileidimui tikrai yra kur išsiskleisti ir toje gyvenimo upėje jie tai dumblu tėkmę pristabdo, tai pavojingais sūkuriais tave įtraukia… Įtariu, atsisėsiu aš su užrašų knygele savaitgalį. Gal net ir mezginius peržvelgsiu – nepersistengdama visko į rėmus kišti. Mes neseniai pakalbėjom apie tai, kad rankomis megzti daiktai yra prabangos dalykas, tai kaip tokio jo gal ir nereikėtų planuoti kaip duonos kasdieninės. Ar kas planuoja, kiek kvapų kitais metais naudos ir kiek buteliukų turės?  Labiau esu linkus jais džiaugti ir mėgautis, tą planuoju  tęsti ir kitais metais, bet žvelgiant atgal noriu šiandien papasakoti apie vieną praeitų metų mezginį, suvaidinusį kertinį vaidmenį mano tikrai netrumpame spalvotų raštų mezgimo kelyje. 

Inland sea

Šaliką šį pradėjau net ne praeitais, o užpraeitais metais. Pradėjau ir… numečiau. Pradėjau, nes modelis buvo man toks gražus, toks gražus, pamačiau ir žūtbūt jo užsireikė. Akimirksniu sudėliojau siūlus, kurie, tiesa, buvo skirti visai kitiems mezginiams. Tas šviesusis – Regia Handyed Effect by Kaffe Fassett – buvo mano brangi gimtadienio dovana, jo dar nebuvo MZ ir aš tik gavusi jau džiaugiausi, ką iš jo nusimegsiu – „Citron„. Siūlo spalva vadinosi „Fog”, taip ir įsivaizdavau tokį rūko debesėlį sau ant kaklo. Siūlus pasidėjau į pintinę ir pliusiuką prie jų: viskas jau padaryta, beliko visiška smulkmena – numegzti. O pamačiau šį modelį ir rūkas išsisklaidė. Dizainerį įkvėpė japonų grafika, tradiciškai mėlyna ir balta, bet man nesinorėjo tokių tiesmukų spalvų kaip į kaktą, pagalvojau, kad tos pereinamos pilkšvos bangelės su estiška mėlynai-violetine vilna bus tobula banguojanti jūra. Spalvos pakankamai kontrastingos, kad nesupurvintų piešinio ir pakankamai gyvos, kad jo nesuplokštintų. Viens du užsimetu akis, numezgu stulpelį ir pradedu raštą. Čia prasideda tikroji istorija.

Inland sea

Yra pačių įvairiausių būdų megzti raštus dviem siūlais. Visi yra geri, išskyrus vieną – kai vienu metu laikomas tik vienas reikiamas siūlas, kitas – paleistas. Reikia kito – jį pakeli, pirmą paleidi. Tai kaip jau turbūt supratote, aš mezgiau būtent tuo pastaruoju būdu. Jei ir pabandžiau kada kitaip, tai akimirksniu grįždavau prie įprasto metodo, pasijuokdama iš knygų, apie tai rašančių, autorių, kad jei jiems negerai, tegul ir nemezga, o man visai gerai, viskas man puikiausiai išeina ir nieko keisti neketinu.

Inland sea

Įdėmiau pažvelgę į šaliko raštą, pamatysite, kad spalvos čia keičiasi kas akį. Išmezgi vieną akį, paleidi siūlą, sugraibai kitą, išmezgi juo, paleidi ir…t.t. Po poros eilučių aš numečiau mezginį. Pakėliau jį vėl jau praeitais metais ir pamezgusi dar porą eilučių supratau, kad tai bus net ne amžiaus projektas – žmonės tiek negyvena, jo tiesiog nebus, jei aš neišmoksiu kokio gudresnio būdo laikyti abu siūlus vienu metu ir pakaitomis jais megzti. Ko aš neišbandžiau – abu siūlai skirtingose rankose, abu siūlai ant vieno piršto (čia jau pašnipinėjau, kaip mezga Virginija, tikra tokių raštų virtuozė)… Peržiūrėjau krūvą youtube įrašų. Paprasčiausias būdas, kurį dabar rekomenduoju pradedantiems, yra antpirštis su dviem ąselėm skirtingiems siūlams, jis puikiai tinka tiems, kas laiko siūlą ant iškelto piršto, aš gi laikau siūlą prispaudus, todėl man niekaip su juo nesisekė suvaldyti siūlų įtempimo. Tiems, kas apie mezgimą šneka kaip apie tobulą poilsį, norėčiau parodyti, kaip aš kelis vakarus „relaksavausi”, vis kovodama su noru pamesti tą nelemtą mezginį. Bet čia ir ambicijos pabangavo ir pats šalikas man toks gražus (vis dar!) ir geidžiamas buvo…

Inland sea

Kaip matote iš nuotraukų, aš jį įveikiau. Ir save taip pat – išmokau megzti dviem spalvom, laikydama siūlus ant skirtingų kairės rankos pirštų. Ir mezgimas mano, turiu pasidžiaugti, gerokai pagreitėjo ir palygėjo :).

Inland sea

Šaliko modelis – „Inland Sea”, siūlai – Regia Hand-Dyed Effect by Kaffe Fassett (fog) ir estiška Aade Long 8/2 artistic vilna.{jcomments on}

 

Praėjusių metų apžvalga

Nauji metai – puiki proga stabtelti, pažvelgti atgal ir pirmyn, įvertinti ir pasvajoti bei paplanuoti. Pati  labai mėgus anksčiau, jau kurį laiką mečiau tą užsiėmimą, bet naršant po mėgstamus internetinius dienoraščius tokio pobūdžio įrašai šiuo metu taip akis bado, jog susimąsčiau, kur, plaukdamas kaip lapas tėkmės nešamas, nuplauksi. Gal tikrai, jei neplanuosi, tai ir nepadarysi? Juolab kad toje kasdieninio gyvenimo tėkmėje tingumui ir apsileidimui tikrai yra kur išsiskleisti ir toje gyvenimo upėje jie tai dumblu tėkmę pristabdo, tai pavojingais sūkuriais tave įtraukia… Įtariu, atsisėsiu aš su užrašų knygele savaitgalį. Gal net ir mezginius peržvelgsiu – nepersistengdama visko į rėmus kišti. Mes neseniai pakalbėjom apie tai, kad rankomis megzti daiktai yra prabangos dalykas, tai kaip tokio jo gal ir nereikėtų planuoti kaip duonos kasdieninės. Ar kas planuoja, kiek kvapų kitais metais naudos ir kiek buteliukų turės?  Labiau esu linkus jais džiaugti ir mėgautis, tą planuoju  tęsti ir kitais metais, bet žvelgiant atgal noriu šiandien papasakoti apie vieną praeitų metų mezginį, suvaidinusį kertinį vaidmenį mano tikrai netrumpame spalvotų raštų mezgimo kelyje. 

Inland sea

Šaliką šį pradėjau net ne praeitais, o užpraeitais metais. Pradėjau ir… numečiau. Pradėjau, nes modelis buvo man toks gražus, toks gražus, pamačiau ir žūtbūt jo užsireikė. Akimirksniu sudėliojau siūlus, kurie, tiesa, buvo skirti visai kitiems mezginiams. Tas šviesusis – Regia Handyed Effect by Kaffe Fassett – buvo mano brangi gimtadienio dovana, jo dar nebuvo MZ ir aš tik gavusi jau džiaugiausi, ką iš jo nusimegsiu – „Citron„. Siūlo spalva vadinosi „Fog”, taip ir įsivaizdavau tokį rūko debesėlį sau ant kaklo. Siūlus pasidėjau į pintinę ir pliusiuką prie jų: viskas jau padaryta, beliko visiška smulkmena – numegzti. O pamačiau šį modelį ir rūkas išsisklaidė. Dizainerį įkvėpė japonų grafika, tradiciškai mėlyna ir balta, bet man nesinorėjo tokių tiesmukų spalvų kaip į kaktą, pagalvojau, kad tos pereinamos pilkšvos bangelės su estiška mėlynai-violetine vilna bus tobula banguojanti jūra. Spalvos pakankamai kontrastingos, kad nesupurvintų piešinio ir pakankamai gyvos, kad jo nesuplokštintų. Viens du užsimetu akis, numezgu stulpelį ir pradedu raštą. Čia prasideda tikroji istorija.

Inland sea

Yra pačių įvairiausių būdų megzti raštus dviem siūlais. Visi yra geri, išskyrus vieną – kai vienu metu laikomas tik vienas reikiamas siūlas, kitas – paleistas. Reikia kito – jį pakeli, pirmą paleidi. Tai kaip jau turbūt supratote, aš mezgiau būtent tuo pastaruoju būdu. Jei ir pabandžiau kada kitaip, tai akimirksniu grįždavau prie įprasto metodo, pasijuokdama iš knygų, apie tai rašančių, autorių, kad jei jiems negerai, tegul ir nemezga, o man visai gerai, viskas man puikiausiai išeina ir nieko keisti neketinu.

Inland sea

Įdėmiau pažvelgę į šaliko raštą, pamatysite, kad spalvos čia keičiasi kas akį. Išmezgi vieną akį, paleidi siūlą, sugraibai kitą, išmezgi juo, paleidi ir…t.t. Po poros eilučių aš numečiau mezginį. Pakėliau jį vėl jau praeitais metais ir pamezgusi dar porą eilučių supratau, kad tai bus net ne amžiaus projektas – žmonės tiek negyvena, jo tiesiog nebus, jei aš neišmoksiu kokio gudresnio būdo laikyti abu siūlus vienu metu ir pakaitomis jais megzti. Ko aš neišbandžiau – abu siūlai skirtingose rankose, abu siūlai ant vieno piršto (čia jau pašnipinėjau, kaip mezga Virginija, tikra tokių raštų virtuozė)… Peržiūrėjau krūvą youtube įrašų. Paprasčiausias būdas, kurį dabar rekomenduoju pradedantiems, yra antpirštis su dviem ąselėm skirtingiems siūlams, jis puikiai tinka tiems, kas laiko siūlą ant iškelto piršto, aš gi laikau siūlą prispaudus, todėl man niekaip su juo nesisekė suvaldyti siūlų įtempimo. Tiems, kas apie mezgimą šneka kaip apie tobulą poilsį, norėčiau parodyti, kaip aš kelis vakarus „relaksavausi”, vis kovodama su noru pamesti tą nelemtą mezginį. Bet čia ir ambicijos pabangavo ir pats šalikas man toks gražus (vis dar!) ir geidžiamas buvo…

Inland sea

Kaip matote iš nuotraukų, aš jį įveikiau. Ir save taip pat – išmokau megzti dviem spalvom, laikydama siūlus ant skirtingų kairės rankos pirštų. Ir mezgimas mano, turiu pasidžiaugti, gerokai pagreitėjo ir palygėjo :).

Inland sea

Šaliko modelis – „Inland Sea”, siūlai – Regia Hand-Dyed Effect by Kaffe Fassett (fog) ir estiška Aade Long 8/2 artistic vilna.{jcomments on}

 

Pirštinės – pirštuotos ir kumštinės

Taip sutapo, kad metų kaita buvo laikas visiems pirštinių (tiek pirštuotų, tiek kumštinių)  kursų dalyviams pasirodyti. Pradedu nuo pirštuotų, kurios, nors buvo vėliau, beveik vienbalsiai buvo pripažintos lengvesniu ir greitesniu mezginiu:). Ir, kaip matysit iš nuotraukų, labai įtraukiančiu;)). Mezgėm jas be jokio rašto (tai yra taip buvo numatyta, nes svarbiausias dėmesys buvo skirtas gražiai ir tinkamai formai), o tokia balta lenta taip ir prašosi užpildoma… Živilė Mažeikienė savo šiltas pirštines iš plonytės estiškos vilnos dekoravo įmegztais karoliukais:

Pirštuotos pirštinės

Astos Bekintienės kakavinės spalvos pirštinaitės iš „Fabel” taip ir prašėsi, kad ant jų nutūptų šie trapūs balsvi drugeliai…

Pirštuotos prštinės

Ši pora – tų pačių rankų darbas. 

Pirštuotos prštinės

Ši – taip pat:). Per patį įtempčiausią gruodžio mėnesį!!! Spalvoti „Zauberball” kamuoliai taip ir prašosi sumezgami į spalvotus pirštukus…

Pirštuotos prštinės

Jolitos Riliškienės taip pat dvi poros! Vienoje ji bene pirmoji išbandė prašmatnią MZ naujieną -„ Rowan Fine Art”, tai mes visi galim ne tik pasidžiaugti nauju mezginiu, bet ir savo akimis pamatyti, kaip ta dailiai dažyta sruoga dėliojasi į skirtingų dydžių dryžiukus, priklausomai nuo akių skaičiaus. Per patį plaštakos vidurį Jolita įkomponavo sudėtingą (mezgamą kiekvienoje eilėje) augalinį (ar man tik atrodo augalinis dėl žalios spalvos”:)) kiauraraštį:

Pirštuotos pirštinės

Antroji pora – iš tų pačių dailučių „Zaberball100” kamuolių (šis vadinasi „Alyvų kvapas”), kuris panaudotas taip, kad prasidėjęs skirtinga spalva, ateitų prie to paties violetinio atspalvio prie pirštų ir beveik vienodai nuspalvintų abiejų rankų pirštus.

Pirštuotos pirštinės

Ir subtilios sagos – lyg pražydusios gėlytės – ant jų…

Pirštuotos pirštinės

Kaip matote, sagos – vienas populiariausių pirštuotų pirštinių dekorų, ir kaip smagu stebėti, kaip skirtingos sagos su skirtingais siūlais, duoda tokius radikaliai skirtingus rezultatus.

Pirštuotos pirštinės

Beatos Simanavičės pirštinės (priderintos prie kojinių;)) iš Opal  „Hundertwasser” serijos dekoruotos moderniom spalvotoms sagutėm pačios kaip paveikslas.

Pirštuotos pirštinės

Visai kitokios metalinės, nugludintus akmenėlius primenančios sagos papuošė Ramunės Katinaitės tvidines pirštines,

Pirštuotos pirštinės

kurios sugulė į tobulą komplektą su pakakliuku iš „Gradient” (Kas turi kokosą?) siūlo:

komplektas

Ramunė pirštinių mezgimą pradėjo ne nuo pirštuotų, o nuo kumštinių, kurias derino prie naujos žieminės movos iš storo ir šilto „Big Delight” siūlo. „Pirštinių norėjau švelnių, mielų rankom, bet kartu ir šiltų, ir aišku, kad derintųsi prie būsimos movos. Į pasiūlytus graužiančios vilnos siūlus iškart numojau ranka, sakiau: „Nu jau ne!”. Pirštinės gavosi iš nežinia kelinto karto, nes iš pradžių buvo nevienodos, paskiau – nedailios…”  Matot, kokios gavosi dailios! Ir tikrai švelnios ir jaukios  – iš Rowan „Felted Tweed”:)

Kumštinės pirštinės

Ir kai jau viskas viskas buvo numegzta (prisižadėjau sau iki Naujų baigti visus visus pradėtus mezginius), užsimaniau dar vienų piršinių…. iš tos labai keiktos Farerų salos vilnos :), mėlynų, su simboliškomis eglutėmis :). Iir galiu pasakyti, kad pastarosios gavosi tikrai ideliai įstatytu nykščiu, labai patogios, ko negalėčiau pasakyti apie pirmąsias. Na bet žinome, kaip būna su tom pirmosiom :)”  Ta-da-da-dam – visa kolekcija!

Visa kolekcija

Linos Bikelienės kumštinės pirštinės iš „Capuccino” – ir šiltos, ir švelnios, ir dailios:):

Kumštinės pirštinės

Aš paprastai per kursus linkus laikytis griežtos tvarkos, visi mezga tą, ką liepiu reikia, bet kartais atsiranda visokių smagių išimčių. Tokių, kaip šios Ingos Davidonienės pirštinės su Totoro:). Nes šąlančioms sūnaus rankytėms buvo pažadėtos ir šios spalvos, ir šis modelis. Duoklė kursams – dekoratyvinis kraštelis ir įstrižų juostelių rankogalis, o mokytis megzti dviem spalvom galima bet kokius raštus. „Iki šiol esu mezgusi tik paprastas, vienu siūlu, na dar kokiu rašteliu paįvairindama. Procesas lengvas nebuvo, tas siūlų kaitaliojimas, tikra vargo vakarienė… Bet rezultatu, nors ir ne tobulu, esu labai patenkinta”. O naujam pirštinių šeimininkui linkiu kuo greičiau sulaukti sniego, nes ši Farerų salų vilna, pastoviai ir iš širdies užsiimant gniūžčių ar besmegenių lipdymu, virsta tikru auksu…

Totoro

 Ir diena visiems kursų dalyviams per šventes pasimetusiems laike prisijungti – jei numezgėt, dar spėsit nufotografuoti ir atsiųsti loterijai, o gal spėsit ir  pabaigti megzti?…:)

2014 01 03. Nykštukai, nutrūkę nuo mokyklinio ritmo grandinės ryte miega taip ilgai, kad išeidama galiu tik pabučiuoti į susivėlusius pakaušius, kyšančius iš po anklodžių, tai burtus teko traukti pačiai. Ta proga pademonstruosiu savo Kalėdų dovanas – štai tokius maišelius mano mama siuva smulkiems drabužėliams ar mezgimo projektams susidėti 🙂

Burtai

Tamsiame maišelyje – kumštinės pirštinės (t.y., jų autoriai, kiek porų, tiek lapelių su tuo pačiu vardu), gėlėtame – pirštuotos. Ta-da-dam!

Burtai

Prizai – vertingos mezgimo knygos – atitenka Ingai Davidonienei ir Živilei Mažeikienei! O geriausi prizai visiems – and Jūsų ar Jūsų artimųjų rankų:).{jcomments on}

Item added to cart.
0 items - 0,00