Labiausiai lauktas mezginys

Su naujomis mamos megztomis suknelėmis Palangoje švytruoja jau abi sesės :). Mažoji Nora melsva kaip žibuoklė, o vyresnioji Meda pasipuošė visomis vasaros spalvomis. Suknutėje suderinti keli atspalviai – taip meistriškai, kad nepažiūrėję gale kodų pabandykite atspėti, kokie ir – svarbiausia! – kur.

Abiejų sesių suknučių tas pats modelis, bet skirtingos spalvos suvaidina lemiamą vaidmenį kiekvienos individualybei. Atidžiai parinktos sagutės taip pat labai svarbios – prie ryškiaspalvės Medos suknelės priderintas tokių pačių spalvų robotukas:).

Tai šitai suknelei Jurgita pasiliko nedidelius kamuoliukus ilgoms rankovėms primegzti rudeniui atėjus ir visai gali būti, kad tai įvyks ne tik dėl praktiško mamos požiūrio, o ir dėl spaudimo iš šalies ;). Meda naują rūbą sugebėjo apsivilkti dar neskalbtą ir neblokuotą – tokia laukiama ši suknelė buvo :).

Jurgitos Mieželytės megzta suknutė dukrai ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball Cotton 2338 (Teigiami pokyčiai) kartu 2339 (Senoji Roma), modelis – “Little Erantis Dress“.

Ilmava 14

Ta-dam: “Ilmava” sulaukė keturioliktos serijos! Ir atspindi ji pačias aktualiausias mūsų laiko tendencijas.

Pradėkime nuo fotosesijos – dramatiškai atrodanti undinėlė su rūbais ežere, kol nešios šį megztuką, primins Audronei išskirtinio karštumo vasarą, kai net atostogaujant kaime grėsė iškepti.

Atsispindi šioje “Ilmavoje” ir daug globalesnė laikmečio tendencija – pandemija, ar tiksliau sakant, privalomos veido kaukės, pirmosios kurių buvo (ir yra, tik spalvynas kiek prasiplėtė reikalams užsitęsus) panašios melsvai žalsvos spalvos. Audronės mezgimo draugė Kristina mus pradžiugino, pasirodydama pirmą kartą po ilgų karantininių mėnesių klube su naujai nusinertu idealiai spalviškai prie dėvimos kaukės pritaikytu žalsvu lininiu šalikėliu. Vakaro pabaigoje Kristina jau įdėmiai skenavo ką tik pasipildžiusią Rosarios4 For Nature print lentyną ir traukė iš spalvotos krūvos žalsvai melsvas sruogeles. Naujam megztiniui prie kaukės ;).

Idėja tą pat minutę su tikru viruso apsukrumu prasiėjo per visų tą ketvirtadienį susirinkusių galvas, o artimiausią draugę paveikė greičiausiai ir efektyviausiai – ir Audronė paliko tą vakarą MZ su glėbeliu panašių atspalvių sruogų.

Išvažiavo atostogauti į kaimą ir, kaip matote, laiko veltui neleido ;).

Ši, trečioji jau numegzta, “Ilmava” pagaliau turi tikras skylutes apatinėje megztinio dalyje – kitokias nei originalioje versijoje, bet tame ir serialo įdomumas ;). Megztukas ilgom rankovėmis liudija, kad Audronė neiškepė galutinai savo kaime – bent jau rudens ir greitai ateisiančios vėsumos suvokimo, kad ir kaip besistengė, saulė jos galvoje tikrai nepajėgė sunaikinti. Tropinė kaitra baigsis ir įaudrinta oda su dėkingumu glausis prie minkštutės ir švelnios medvilnės. Vidutinio storio, ji šiemet karaliauja vasaros mezginiuose.

Norėtųsi viltis, kad kaukių dėvėti tuomet jau nebereikės, bet situacija, deja, krypsta pesimistine linkme… 🙁 Kai kurių dalykų negali pakeisti, bet požiūris – dalykas daug labilesnis ;). Ką jau ką, o gaminti iš citrinų limonadą kūrybingi mezgantys žmonės visada mokėjo, todėl jei jau atsiranda tavo gyvenime privalomos veido kaukės, priderintas megztukas daug labiau gražins gyvenimą nei nuolatiniai skundai dėl jų dėvėjimo. Beliko tik prisiderinti mezgimo draugę 😉 – Kristina, kviečiam į kompaniją!

Audronės Steponaitienės megztas megztukas ir nuotraukos. Siūlai – Rosarios4 For Nature print 119, modelis – “Ilmava“.

Sveikam kūnui ir sielai

Vitaminas C ir kelionės bei graži gamta naujoje aplinkoje – vieni pagrindinių stulpų, ant kurių laikosi mūsų fizinė bei psichinė sveikata. Mažesniu mastu tą patį galima pasakyti ir apie pereinamų spalvų skareles – procesas dovanoja mums ramybę ir meditatyvią čia ir dabar būklę bei džiaugsmą akims, rankoms ir širdžiai, o rezultatas saugo strategiškai svarbią kūno vietą nuo peršalimo. O ką turėsime, sudėję į vieną visus šiuos dalykus (Edita savo skarelę mezgė paeiliui dryžuodama Vitaminą C ir Šveicarijos Plynaukštę)? Teisingai – taip intensyviai visų ieškomą gyvenimo džiaugsmo ir jaunystės eleksyrą ;).

Netikėti ir nuostabūs spalviniai deriniai, kuriais džiaugsimės ne mes vieni, o visi, nuolat dėvimą skarelę matantys, leis mums jaustis visuomeniškais altruistais (pacituosiu išskirtinių megztų kepurių (ir ne tik) autorę Anną Zilboorg, sakiusią, kad graži kepurė yra mūsų pilietinė pareiga, pradžiuginanti kiekvieną ją regintį praeivį), nes pasidalintas džiaugsmas ne dvigubėja, o trigubėja ir plinta geometrine progresija..

Proziškai nukrypdama nuo aukštesnių materijų pridursiu, kad ieškantiems lengvo, malonaus ir galvos nevarginančio, kelių nešildančio, o akis džiuginančio kelioninio ar atostoginio mezginio, sunku rasti konkurentą šiam projektui. Žiemą kartu su Kalėdų seneliu prie karšto vyno taurės širdingai sau dėkosite :).

Editos Jankevičienės megzta skarelė ir nuotraukos. Siūlai – Zauberball100 2365 (Šveicarijos plynaukštė) ir 2403 (Vitaminas C), modelis – “Arabian Nights“.

Kaimo megztinis I

Atsidarę mano kaimo spintą, greičiausiai rasite (tai yra, būtumėte radę iki šiol) pažįstamą istoriją. Kas jau nelabai tinka į žmones, į darbą, apsinešiojo, prasilenkė su mada, bet dar per geras išmetimui, keliauja viena kryptimi – į kaimą. Antra, turbūt daugeliui taip pat pažįstama, istorijos dalis – spinta lūžta, o apsirengti… nelabai ir yra ką ;). Ilgai rankos prie tos spintos nepriėjo (nes kojos su galva labai aktyviai sabotavo ;)), karantinas čia suvaidino aktyvų ir teigiamą vaidmenį. Kaimas pakeitė visas iki tol vykusias keliones bei renginius ir apsirengimo, o ir tvarkos poreikis gerokai paaštrėjo, privertęs pagaliau imtis radikalių permainų. Išrinkau visus per mažus, per didelius, nepatogius ir nefunkcionalius ar tiesiog susinešiojusius rūbus ir tokiu būdu didžioji mano buvusios spintos dalis iškeliavo į konteinerį. Nemeluosiu, tikrai nepirkau kaimui specialių kelnių ar trikotažinių palaidinių ilgom rankovėm – su šiais drabužiais aš duoduosi po miškus ir artimos draugystės su uogomis bei grybais yra daug mielesnės, kai nereikia drebėti dėl eilinio mėlynės ar avietės antspaudo. Bet keisčiausia situacija pasirodė besanti su megztiniais. Jų į kaimą buvo privežta visokių, daugiausia – keistų ekstravagantiškų modelių, pačios išsirinktų ar testuotų, kurie neprilipo Vilniuje, ir, savaime aišku, dar mažiau tiko kaimui. Būtent jais, atsilaisvinusi lentynas, aš šiemet ir užsiėmiau.

Kaimo megztiniui turiu specifinius reikalavimus. Visų pirma, kadangi jų, naujų, numatyti trys (baigiu antrą), o ne trisdešimt trys, tai jie turi būti universalūs (kaip labai nemėgčiau šito “tikimo prie visko” kriterijaus) tiek modelio, tiek spalvų prasme. Kai spintoje vaivorykštė, gali traukti spalvas pagal nuotaiką ir aplinkybes, o vienas megztinis turi niekada neerzinti ir tikti prie besikeičiančios aplinkos, tai yra, gamtos nuo pavasario iki rudens.

Dėliojausi visokius siūlus ir galvoje, ir realybėje – nuotraukose matote rezultatą. Nuo žieminio megztinio likusią estišką vilną suporavau su Spinni likučiais nuo kito tos pačios dizainerės modelio bandymų (kai kas liko visai nepanaudota, nes mažas bandymėlis labai aiškiai nubraukė didelio projekto planus). Lengva asimetrija atsirado ne dėl siūlų trūkumo, o specialiai – švelnus melanžas man priminė spaudinį, tai ir efekto tokio, kaip atverstas seno laikraščio puslapis, norėjosi.

O vat modelis – tai jau pati paprasčiausia forma be jokios asimetrijos: viskas tarnauja funkcionalumui. Kaime megztinį rengiuosi tada, kai iš tikrųjų šalta, o tada tai man jau tikrai būna šalta kaklui – tam reikalui ilgas, beveik golfinis stulpelis. Kišenių išlindimo pro apačią neplanavau, bet jos pačios man yra būtinos bet kokio patogaus drabužio dalis. Reglano rankovės pasirinktos dėl savo universalumo – po apačia telpa bet kas. Ir ilgis – ne madingas trumpas, kokį rinkčiausi šiandien darbiniam megztiniui, o toks truputį ilgesnis, kad pasilenkus miške ar darže nugara liktų vėjams nepasiekiama.

Vienintelis priekio ir nugaros raštas – duoklė vaikystės ir jaunystės laikų nostalgijai. Juo dažniausiai būdavo mezgami mūsų namuose vadinami “stori megztiniai”. Šis pagal savo funkciją toks ir yra, kad ir ne pats storiausias pagal siūlą (mezgiau 3.5 mm virbalais).

Mano Kristė papozavo įvairiomis aplinkybėmis, kaip šis megztukas bus nuolat dėvimas – net pavaidino, kad mezga ;). Vieną kartą (!) jį apsivilkau ir aš – birželio mėnesio buvo vienas tam tinkamas vakaras. Ir dar daug jų laukia rudeniop – šiais metais aš kažkaip ir spėju, ir net kartais aplenkiu sezonus (dar viena padėka karantinui ;)).

Megztukas megztas iš estiškos Aade Long 8/2 natural vilnos kartu su Isager Spinni 40, 8S, 7S.

Item added to cart.
0 items - 0,00