mezgimozona

 Vasaros belaukiantiems viena labai gražių pirštinių istorija:

Daivos Jakštienės pirštinės, tekstas ir nuotraukos

Pirštines mezgiau savo geram Draugui Gimtadienio proga. Kadangi tas Draugas didelis darbštuolis, visų galų meistras ir dar muzikantas (!!!), tai jo rankos didelės kaip lėkštės. Todėl megzdama pirštines kartais suabejodavau, ar ne kepures aš čia mezgu :)) Bet vistiek – tas „kepures” (t.y. pirštines) mezgiau kupina geriausių linkėjimų ir intencijų, turbūt todėl visada dalyvaudavo ir mano katė Gražuolėvasara (būtinai vienas žodis!). Atėjus TAI progai, pirštinės buvo labai gerai įvertintos, Draugas šiltai džiaugėsi, o man nuo to irgi buvo neapsakomai gera. Tiesą sakant nežinau, ar jis tas pirštines nešiojo, nes niekada nemačiau. Galbūt laikė kaip dekoraciją 🙂 O gal ir nešiojo… Ir nuo to nešiojimo (ar laikymo) jo bandonijos akorduose aš kartais išgirstu katiniškas vibracijas… Patikėkit, tos vibracijos labai gražu ir labai miela. Kaip ir pirštinės.

Su meile
Daiva{jcomments on}

Ekologiniai turgeliai, sveiko maisto parduotuvės plečiasi kaip ant mielių, tiekdami mums sveikus ir skanius produktus ir keldami piliečių savimonę. Ateiti į tokio tipo prekyvietę su plastikiniu maišeliu… ne stilius. Be abejo, didžioji mūsų dauguma turi savo rankinėse po kokį drobinį maišelį, į kurį susikrauname pirkinius, nesunaudodami dar vieno plastikinio maišelio ir taip saugodami aplinką. Norėčiau priminti dar vieną variantą – regztelę, seniau (labai seniau) populiarią, dar retsykiais su ja galime išvysti labai jau garbaus amžiaus piliečius lėtai pėdinančius iš kokios maisto parduotuvės. Taip, jos turinys – visų akims išeksponuotas, bet ji turi vieną labai rimtą pranašumą prieš siūtinį maišelį – telpa tokioje rezginėlėje daaaaug daugiau…
Numegzta ji iš Cotton Fifty siūlų, 50% medvilnės, 50% akrilo, dėl siūlų sudėties lengvesnė, geriau laiko formą, yra stipresnė ir patvaresnė už gryną medvilnę, turi dvigubą dugną, kurį išvertus kaip pagalvės užvalkalą, į vidų sukišame visą maišelį ir jis nesidraiko po rankinuką. Tai atrodo taip:

Ta kišenė – vienintelė krepšelyje. Piniginės, raktų ar mobilaus telefono į ją neįdėsi, bet kokiam pirkinių sąrašui, gautai reklaminei skrajutei ar kam kitam pakeliui į… pats tas. Nes netikiu, kad kas mūsuose žygiuos apsipirkinėti tik su atviru krepšiuku rankoje, įsidėjęs į jo kišenę piniginę. Paprastai tokius daiktus laikome saugiau, kišenėse ar rankinėse, kur įsimetame ir krepšį pirkiniams. Kam vis dėlto labai knieti laikyti vertingus daiktus visiems prieinamose vietose, siūlyčiau apsiriboti raktais:

Sulankstytas krepšelis neužima daug vietos, o išlankstytas sutalpina savyje… pusę ūkininkų turgelio.

      
Modeliai: Viltė su Ūke 
Ginkdie nenoriu pasakyti, kad toks krepšelis tinka tik einant apsipirkinėti į turgų. Jis tinka visur, kur reikia sutalpinti didelį pirkinių kiekį. Taip pat sėkmingai į jį galima sukrauti ir gerą pusę siūlų parduotuvės..:)

Tikslias instrukcijas rasite čia.{jcomments on} 

Visi aplinkui meta virbalus ir su įkarščiu triūsia lauke.
Šiais metais aš nekasu daržo, nekišu sodinukų, neberiu sėklų.
Šiais metais aš mezgu kojines, primenančias pirmuosius gležnus įvairiausių žalių atspalvių daigelius, veržliai kylančius iš sodraus juodžemio.
Tokie mano ilgesio pagimdyti Semiramidės sodai…

Kai-mei. Siūlai: Noro Kureyon sock S236 ir 4 gijų vienspalviai juosvi kojininiai siūlai:

{jcomments on}

Gabrielė pabaigė savo kovo mėnesio kojines. Galiu tik dantim kaukšėt iš pavydo, kokios jos gražios ir piktybiškai džiaugtis, kad jau balandis, ne aš viena atsilikau (tiksliau, jau tik viena – atsilieku – nes savo kovo kojines dar tik mezgu…:)).

Siūlai: Regia Silk

Prie Gabrielės nuotraukos ir jos tekstas:

NEVAIKIŠKOS kojinės

Kai mezgiau šitas kojines, manęs visi kažkodėl vis klausinėjo, ar jos bus mažam vaikučiui. Tai visiems nesusipratėliams skelbiu trumpai ir aiškiai: šitos kojinės ne vaikiškos, jos kičinės – šilkinės, rūžavos ir su kvarbatkėlėmis. Būtinai nueisiu su jomis į sporto klubą, kur drabužinėje net ir nepažįstami žmonės išpučia akis, pamatę mano neįtikėtinų kojinių kolekciją, bet labiausiai jas įsivaizduoju vasarą, prie pastelinių spalvų bridžų.

O paties mezgimo proceso atžvilgiu labai savimi didžiuojuosi už drąsą improvizuoti. Šitų kojinių modelio aprašymas buvo, pirma, pritaikytas daug storesniems siūlams, antra, be galo painus ir smulkmeniškas. Iš pradžių mėginau stropiai laikytis visos tos aritmetikos, bet galiausiai tiesiog a) atsibodo; b) neliko atliekamų minčių, mat gyvenimo metas toks, kad mezgimas darosi reikalingas vien visiškai bukam užsimiršimui, o ne proto mankštai. Tuomet pradėjau megzti taip, kaip man atrodė. Ir žiū – ėmiau ir numezgiau. Na, buvo pora vietų, kur tie visi skaičiukai kažkaip nesuėjo, na ir kas? Negi dabar kas nors pastebės? Nuo pat kulno nustojau skaityti aprašymą – ir vis tiek numezgiau gražias ir, pripažinkite, pakankamai įmantrias kojines. Reiškia, arba turiu genialių analitinio ir loginio mąstymo sugebėjimų, arba tiesiog moku megzti. Tuo ir džiaugiuosi.{jcomments on}