Aš vis galvoju, kur slypi ta vilnonio Titaniko sėkmės priežastis – pavadink tu man taip siūlą, lyg galo linkėtum! O viskas gavosi visai atvirkščiai – Titanikas gal ir nepralenkia Shin-Kyo tilto, bet sėkmingai konkuruoja dėl populiariausios Wunderklecks spalvos. Kada jam skęsti, vien į MZ tenka kursuoti pavydėtinu regaliarumu ir dažniu! Kaskart atvyksta pasipurenęs plunksneles, kitas spalvas išorėje demonstruodamas, kartais jas lengvai keisdamas, jis nenustoja vilioti ir žavėti. Net rinkdamasis tą pačią spalvą, esi tikras, kad jo meninis dažymas garantuos tau originalumą, niekas tokio pat daikto ir norėdamas nenusimegs – spalvos vis kitaip priklausomai nuo rankos ir akių skaičiaus dėliosis…
Panašu, kad pagrindinis jo kuras ir palankus vėjas yra didelė mezgėjų meilė ir… truputis burtų ;). Senovėje šermukšnį sodindavo prie sodybos apsaugai ir sėkmei, dabar mes renkamės tokio pat pavadinimo modelį ir dailų raudonų uogų pakabuką prie jo ;).
Originalo ripsinę dalį Aušra labai sėkmingai pakeitė lygiuoju mezgimu – didžioji dauguma margų siūlų pastarajame gražiausiai atsiskleidžia. Bet pridėjimo juostos nedideliais kampeliais kiek suskaido margą audinį į mažas mažas bangeles – palankiam plaukiojimui… :).
Aušros Svarauskienės megztas megztukas iš Schoppel-wolle Wunderckleks 2150 (Titanikas), modelis – „Cukruoti šermukšniai„.
Be proto gražu… toks Titanikas ne tik neskęsta, bet ir pašviesina aplinkinių (greičiausiai ir šeimininkės) dienas.