Laiko mašina

Naujos Eglės pėdutės ir nuostabi istorija apie prisiminimų gijas ir jų vingius, apie kūrybos galią ir sustojimo vertę. Ir apie meilę.

Kai pavasarį nusipirkau daugybę gėlių sėklų pakelių, nesitikėjau, kad kai kuriuose iš jų slepiasi prisiminimų galia.
Galia nukelti į vaikystės vasaras kaime pas senelius.
Močiutės gėlių darželį, kurio viduryje visada žydėdavo zinijos. Visų įmanomų spalvų. Pritrūkdavau pavadinimų jų spalvoms įvardinti.
Pusryčius lauko virtuvėlėje. Indą garuojančių virtinių su bulvių košės ir spirgų įdaru.
Purvo “batus” po lietaus.
Slėpynes klojime.
Bandymus šienauti dalgiu, kol seneliai miega pogulio.
“Marakanos” futbolo čempionatą su vartų tinklu, sumazgytu iš virvės, kuria būdavo rišamos kolūkio kitkos.
Apvalius spalvotus kilimėlius, kuriuos močiutė nerdavo iš sukarpytų senų drabužių juostelių.
Milžinišką alijošių, kuriuo gydydavo nubrozdintus kelius ir alkūnes.
Sidabro spalvos aliuminį dubenį, kuriame visi anūkai paeiliui vakare plaudavosi kojas.
Dvyliktos valandos “gaisrų” pranešimus per radiją, kurių metu reikėdavo netriukšmauti ir netrukdyti diedukui.
Paštininką, kuris dviračiu į vienkiemį atveždavo kasdienį laikraščio “Komunizmo keliu” numerį ir visus pletkus iš anksčiau aplankytų kaimynų.
Rymojimą ant rūkyklos suoliuko laukiant vienuoliktinės keleivinės, tikintis, kad kas nors atvažiuos aplankyti.
Gelažų parduotuvę, diušės limonadą, sodžialką, kumeliuką “Špižiuką”, draklą karvę, kuri nenustovi melžiama.
Du šviežiai pamelžto pieno kibirus, iš kurio specialiu aparatu išsukdavo grietinę.
Vištą, įkištą į pintinę ir pakabintą medyje, kad neperėtų.
Tėvų nuostabą, kai po kelių mėnesių atvažiuodavo pasiimti savo paaugusių, įdegusių ir daugybę nuotykių patyrusių vaikų.
Senelių nubrauktas ašaras ir atsiveikinimus iki kitos vasaros.
Tokia ta zinijų galia.

Eglės Lašinskienės megztos pėdutės, nuotraukos ir istorija. Siūlai – Drops Fabel, Opal ir Regia kojininių siūlų likučiai, Zauberball Crazy 2029 (Mano saldžioji pusė), Opal Hundertwasser 697 („Lietaus diena” ant meilės bangų). Modelis – „Pėdutės„.

2 komentarai apie “Laiko mašina”

  1. kai nebežinai kas gražiau – mezginys ar istorija… kaip pasakoj. kiekvienas žodis pasvertas ir išjaustas, kiekviena akelė – apgalvota. Ačiū! Sonata, tikrai svajonių darbą dirbi:)

    Atsakyti
  2. Tos prisiminimų gijos neištrinamos…iki skausmo pažįstamos…linkėjimai jaunimui susikrauti tokių širdies turtų ir atrasti rankdarbių kūrybos grožį-tokį,kaip pavyzdžiui Mezgimo Zonoje.

    Atsakyti

Komentuoti: Aydkug Atšaukti atsakymą

Item added to cart.
0 items - 0,00