O tą šiltuką, kaip gražiai pavadino šitą daiktą Daiva (gražus atsakas žiemos šaltukui ;)), jau nusimezgė ir nešioja Židronė (neabejoju, jei tik norės, spės nusimegzti ir Daiva, ir gal net kitą žiemą parodys ;))). Nusimezgė tokiu greičiu, kad aš vos Ravelry atsidaryti spėjau ir štai – prašom, jau! Ne man vienai nusitebėjus, Židronė linksmai atsakė, kad ir ji pati nepastebėjo, kaip jis ėmė ir nusimezgė ;). „Atrodo, kad siūlų likučiai tik ir laukė šio aprašymo„. Čia bakstelėjimas Daivai ;).
Židronės „likučiai” – prašmatniausia ir švelniausia šiltuko versija. Skani spalva – papildomi pliusai dialoge su šalčiu.
Kol buvo ruošiamas aprašymas, žiema tik nedrąsiai barstė pirmą sniegą, ir tas sunkiai balansavo ties nuline termometro padala. Užtat dabar, kai jau lauke ne tik balta, bet ir iš tikrųjų šalta, galima drąsiai traukti ilgą kaklą net ant nosies. Kaukės jis tikrai nepakeis, užtai nuo ledinio kompreso ant veido – apsaugos :).
Židronės Stankevičienės megztas ir fotografuotas šildukas iš Schoppel-wollė Cashmere Queen 781 kartu su Rowan KidSilk Haze 680. Modelis – „Sielos šildytuvas„.
Židrone, nuostabus šiltukas. Jauku, tiesa?
Sonata, ačiū už viešą provokaciją 😉
Beje, „šiltuką” aš jau turiu, nusimezgiau panašų daiktą prieš 20+ metų ir vis dar su džiaugsmu išsitraukiu. Jau tais (beveik neatmenamais) laikais mezgiau 3D, nuo viršaus tarsi reglaną. Tik tų „sparnų” nepaleidau į priekį ir nugarą, ir pati kaklo stovė ne „prašmatni”, o „normali”. Taigi, šiltuką turiu, bet sielos šildytuvo NORIU. Prašmatnaus!!!
Su dabartiniais mano mezgimo tempais kitai žiemai gal ir spėsiu, tai po kokių 4 metų atsiųsiu nuotraukas :DD