Naują mezgimo sezoną patį gražiausią rudens metą „Mezgimo zona” pradeda jau dešimtą kartą… Ir pirmą kartą man tai pasirodė solidu. Dešimt gyvavimo metų šiais greitai beisikeičiančiais laikais jau yra pakankamas skaičius pasidžiaugti. Jau yra ką apžvelgti ir gimtadienis – puiki proga prisėsti ant kelmelio ne tik pyragėlį suvalgyti, bet ir daug ką apmąstyti. Ilgai nesėdėsi, reikia nuolat keliauti toliau, bet kad pamatytum ateities kryptį, labai svarbu atsakyti pirmiausia sau, kas yra parduotuvės varomoji jėga. Galvodama apie visus praėjusius metus kaip niekada aiškiai matau du atraminius stulpus – ar du sparnus – kūrybingumą ir draugystę. Be jokio eiliškumo, abu vienodai svarbūs.
Siūlų parduotuvės, pasikartosiu, yra labai ypatingos tuo, kad jos pardavinėja daiktus ne vartojimui, o kūrybai. Jos yra skirtos žmonėms, kurie nori savo rankomis kurti pačius įvairiausius dalykus. Gamindami sau rūbus ar namų apyvokos bei puošybos daiktus mes turime unikalią galimybę saviraiškai. Kai didžioji dalis (labai labai didžioji) mus supančių daiktų šiais laikais yra masiškai gaminami ir tik nuperkami vartojimui, mes galime lašelį šito unifikuoto pramoninio pasaulio pakeisti savo esybės išraiška. Tegu tai bus visai nedidelis pasauliniu mastu daiktelis – megztukas, kojinės, puodkelės, lovatiesė, jo vertė pasaulio gražumui ir įvairumui yra neįkainojama. Juk mes įdomūs pasauliui ne tuo, kuo esame panašūs vieni su kitais, o tuo, kuo unikalūs.
Papildoma mezgimo ar nėrimo vertė yra materialus šios kūrybos pagrindas. Kai viskas aplinkui virtualėja ne dienomis, o valandomis, kai net menui nebereikia nei įgūdžių, nei amato išmanymo, užtenka grynos idėjos, tu imi ir darai savo rankomis realų daiktą, kuriam idėja, žinoma, tikrai nekenkia, bet be amato pradmenų, įgudimo ir meistriškumo megztinio, tinkamo apsirengti, niekaip nesumeistrausi. Ir į kokias hierarchines lentynas bandytume rūšiuoti menus, niekaip nesutiksiu, kad nutapyti spalvoti dryžiai yra vertesni už išmegztus. Abu vertingi savo stipria kompozicija ir spalviniais sprendimais, medžiagiškumo pajautimu ir kuriančios asmenybės atsiskleidimu. Bet koks tikras dalykas gimsta tik jautriai į jį įsiklausius ir leidžiantis jo vedamiems. Visi esame girdėję, kaip kuriamos istorijos herojai ima gyventi nepriklausomą nuo autoriaus gyvenimą, kaip medžiaga paprašo savo formos, melodija skamba visai šalia ir turi kažkaip viskas susiklostyti, kad ji leistųsi pagaunama. Mezgimo pasaulyje siūlai turi savo nuomonę, raštai elgiasi kaip aikštingos dramos karalienės, ir tikri šedevrai gimsta, kai pasiseka atrasi savo kelią. Apie savo kelią iš tiesų yra visa kūryba, apie savo daiktus – visas mezgimo pasaulis ir labai apie tai yra naujas gimtadieninis MZ modelis (maža užuomina nuotraukoje;)).
Bendra veikla taip stipriai suartina, kad čia bejėgiai net stereotipai, jog tikri draugai atsiranda tik jaunystėje (geriausia jau smėlio dėžėje), o su amžiumi tai darosi vis sunkesnė ir galų gale neįmanoma užduotis. Nebent sutiktume, kad kūrybinė veikla grąžina žmogui jaunystę, ko taip pat negalima atmesti;), ir paso duomenys čia jau nebeturi galios. Pati nuolat stebiu užsimezgančias mezgėjų draugystes, tikras draugystes, apie viską, kaip toje pačioje smėlio dėžėje;), ir pati turbūt nesu per gyvenimą tiek artimų žmonių atradus kiek per MZ pastarąjį dešimtmetį. Galvoju, jog jei siūlų parduotuvėje užsimezgė nors viena tikra draugystė, tai jos gyvavimas jau turi prasmę:). Todėl draugystės tema yra mūsų klubo dešimtmečio bendras kūrybinis projektas ir net abejonių nebekyla dėl šventės datos – tik ketvirtadienį:), spalio 3 dieną, mes pūsime žvakutes ir kelsime taures bei pasitiksime visus šventiniais siurprizais:). Labai laukiame!{jcomments on}