Prasidėję mokslo metai kažkaip savaime komanduoja pasitempti, susiimti, įsitempti, grįžti prie žadintuvų, tvarkaraščių ir rimtų reikalų, net jei seniai nebesi mokinys ir tokių tavo žinioje nėra. Galima išsitempti pagal tą komandą ir nerti stačia galva į pasikeitusį ritmą, o galima ir kitu keliuku pasitikti rudenį. Planuojant naujo sezono garderobą, džiaugiantis mus šiemet lepinančia šiluma, saule, žiedais. Savo pamokas visi išmoksim…;)
Dvi naujos poros riešinių prie naujos rudeninės suknutės.
Ir jas lydintis R. M. Rilkės posmas iš 24 eilėraščių ciklo „Les Roses” (pažodinis vertimas):
Jei tavo gaiva kartais taip stebina mus,
laimingoji rože,
tai tik todėl, kad savyje, viduje
žiedlapis prie žiedlapio, tu ilsiesi.
„Man labai patiko. Matyt, man, o gal mums visiems reikia paprasčiausiai atsipalaiduoti ir daugiau ilsėtis – vasara, o ir artėjantis ruduo šiemet toks šiltas ir toks pilnas žiedų, ir jie kažkaip netyčia surado kelią į mano naująsias riešines.”
Aldonos Puteikienės megztos riešinės, nuotraukos ir laiškas su eilėraščiu. Siūlai – Merino Land 17.{jcomments on}