Dar vienu įspūdingu tautiniu projektu baigiam šį tokį gražų, išradingą ir neplanuotai užsitęsusį konkursą. Baigiam konkursą, bet labai tikiu, ne tautinius mezginius, kuriais mezgėjai pademonstravo, kaip įdomiai ir stilingai galima pažaisti mūsų vėliavos spalvomis ir kaip gera su tokiu išskirtiniu mezginiu pasirodyti tiek kas dieną, tiek šventiniuose renginiuose.
Šis raiškus kaklašildis numegztas ne visai paprastomis intarsinėmis pynėmis, bet efektingas spalvinis sprendimas tikrai vertas ir galvos pasukimo, ir įdėto triūso. Storas siūlas puikiai atskleidžia mezginio idėją, o alpakos ir avies vilnos derinys ir šildo, ir labai gražiai krenta.
Konkurso pabaiga – prizų traukimas ir nusižengdama tradiciniam dienoraščio ritmui jį suorganizuosiu rytoj. Tegu šis taškas virsta daugtaškiu… artėja kovo 11;). (Turėjau pagundą į ją nukelti prizų traukimą, bet taip ir iki liepos 6 netoli…;)). Šis iškilmingas ir visapusiškas šimtmečio minėjimas šiek tiek užgožė visus kitus MZ reikalus, todėl labai atsiprašau megztinių kursų dalyvių, kurie turėjo pasirodyti kovo 1 dieną. Laukiam nuotraukų iki sekmadienio (kam koks tautinis projektas sutrukdė pabaigti megztinį;)).
Aldonos Puteikienės megztas kaklašildis iš Drops Nepal 2923, 3620, 8906mix.{jcomments on}