Visi, dalyvavę vasario 16-osios šventės renginiuose tikrai pastebėjo, kiek daug trispalvės atributikos aplinkui. Mezgėjams pasireikšti čia buvo idealiausia proga. Laikas šaltas ir visi šilti aksesuarai yra super pageidautini, o švenčiant lauke tai ir būtini.
Kadangi mezgantys žmonės paprastai savo rankdarbiais ne tik patys šildosi, bet ir dosniai pasirūpina artimaisiais, tai net nebūtina pačiam žinoti, ką su virbalais daryti, kad galėtum pasipuošti mamos megztomis pirštinėmis iš šilčiausios islandiškos vilnos su plėvesuojančia mūsų trispalve
ar likusios vyrijos pavydui keliauti į šventę su močiutės išvakarėse paruoštomis varlytėmis.
Ar būriuotis prie laužų Gedimino prospekte su močiutės padovanotomis riešinėmis,
kuriai įkvėpimas užaugino sparnus – dar vasario 15 dienos vidurdienį šios tautinių spalvų sruogos (neišsuktos!) gulėjo parduotuvės lentynoje!!!
Iškilmingas šimtmečio jubiliejus buvo puiki proga išsitraukti ir seniau sukurtus tautinius projektus. Atpažįstate tiek susižavėjimo sulaukusį šaliką?
Turbūt visiems smalsu pamatyti Jolantos kojinyčių projekto tęsinį?:)
Kitą rytą, po visų šventimų, Jolanta pasipuošusi žydrosios fėjos apsiaustu
apavė net 7 vasario 16 dieną Santariškių ligoninėje gimusius kūdikius!
Mes MZ negalėjome patikėti, kad tokio dydžio kojyčių būna:).
Guli kaip nulietos! Kitos poros paliktos anksčiau gimusių skyriuje – tiems, kas labai skubėjo į Lietuvos šimtmečio šventę.
Pirštinės su trispalve megztos Saulės V. iš Lett-Lopi 0054, 1703, 9434, 9422. Varlytes anūkams mezgė Jolanta Vainutienė iš Drops Fabel 106, Schoppel-wolle Admiral 580 ir 6601. Komplektas trispalvių riešinių megztas Jūratės Ulevičienės iš Wensleydale Gems (citrinas, žadeitas ir raudonas jaspis). Apie tautinių spalvų šaliką plačiau rasite čia, o kojinyčių projektas aprašytas čia. Nuotraukos autorių.{jcomments on}