Jei pirmieji įrašai apie įstrižus „baktusus” vadinosi „Kryptis keičiasi„, tai dabartiniai jau atvirkščiai – kryptis nesikeičia ir stabiliai laikosi įstriža:).
Mažos (ar ne visai) skarelės yra puikus ir praktiškas būdas išbandyti naujų spalvų kamuoliukus, apturint begalę bestresio mezgimo džiaugsmo, o pabaigus turėsim nuostabų kaklo šildytuvą artėjančiam rudeniui ar unikalią dovaną.
Kaip ir baktusas paprastasis, šios įstrižinės jo giminaitės turi įvairių atmainų ir atšakų, nuo paprasto ripso iki… Jolanta ne vieną baktusą numezgusi stambesnėm gerų-išvirkščių akių juostelėm, tęsia eksperimentus kita – įstriža – kryptimi.
Šios skarelės paprastai gula tiesiai ant jautraus kaklo, todėl švelniausias merinas – pats populiariausias pasirinkimas.
Jo spalvų netrūksta, o ir naujom lentynos pildosi…:)
Dydis šiame modelyje dar laisviau prisitaikomas prie norų ar siūlų skaičiaus – asimetriškas siluetas leidžia pabaigti bet kurioje eilėje.
Spalvos dėliojasi ne išilgais, o įstrižais perėjimais.
Pačiais gražiausiais…
Pirmose nuotraukose – Rimos Daugėlienės megzta ir fotografuota skarelė iš Zauberball 2308 (Rūkymo zona). Juodai balta skara – megzta ir fotografuota Jolantos Žilinskienės, siūlai – XL Kleckse 2251 (Truputis lietaus). Pilkai raudonų tona skarelė megzta Gražvydės Norkienės iš Edition 6.0 2299 (Šiltas paveikslas). Švytinti apatinėse nuotraukose skara – Editos Jankevičienės, siūlai – Zauberball100 2309 (Žydroji lagūna). Įstrižos skarelės mezgimo principą galite rasti čia arba čia.{jcomments on}