Vis galvoju, ar gera idėja vasarą siūlyti megzti šiltą vilnonį pledą ateinančiai vėsai?
Turbūt taip turėčiau ir pradėti įrašą, koks tai geras projektas atostogoms – pakankamai laiko ir erdvės rimtam darbui, nesitęs jis šimtmečius, o rudeniop jau džiaugsitės šiltu ir gražiu namų aksesuaru. Man taip ir buvo, mezgiau per atostogas kaime po obelim, visas ant kelių gulęs antklodės svoris maloniai šildė ne tokį jau kaitrų birželį. Pradėjus anksčiau, kaime spėjau ir pabaigti, ir išskalbti, ir nufotografuoti…
Bet tiesa yra tai, jog pamačiusi naują estiškos vilnos siuntą, tiesiog negalėjau susilaikyti nuo to ypatingai gražios šį kartą baltos spalvos.
Buvau jau šiam modeliui pasiruošus kitus, plonesnius, estiškus siūlus, žalios spalvos, tiksiančios prie pavadinimo, tik truputį kirbėjo abejonės dėl to plonumo. Norėjosi antklodės didelės ir rimtos, ne šiaip kelius užsikloti, o jaukiai susisupti.
Ir ne vienam reikalui esant…:)
Prisiminiau Vaidos anklodes iš 3 gijų estiškos vilnos ir svarsčiau taip ir anaip iki tos akimirkos, kol atkeliavo nauja siunta.
Balta spalva nebuvo nei išsvajota, nei suplanuota, bet pamačiau ir…atsitiko taip, kaip dažnai gyvenime atsitinka, kai klausaisi, o ne pats kalbi.
Raštas – seniai nusižiūrėtas, apvali antklodės forma – patikrinta ir pamėgta.
Šis pledas – romantiškesnis ir įmantresnis, truputį plonesnis už mano pirmuosius.
Jį norisi užtiesti Jane Austin herojų miegamuosiuose.
Ar įsileisti to laiko dvasią į savo kuklesnius ir paprastesnius namus…
Atklodė megzta iš Aade Long 8/3 (balta), modelis – „Leaves of Grass„.