Vėl istorinis įrašas. Iš vasarinės istorijos, kai ir maudytis, ir degintis, ir gražiai atrodyti norėjosi visoms, o maudymosi kostiumėlių pasiūla, deja, turėjo mažai ką bendro su realybe… Poreikis padiktavo labai unikalią mezgimo nišą ir moterys ėmėsi virbalų ir vąšelių paplūdymio madai kurti.
Siūlai buvo ne mažesnis deficitas nei gatavi drabužiai, todėl oi kaip tekdavo pasisukti, kad sukombinuotum, pritaikytum ir suderintum.
To laiko nespalvotos nuotraukos (kas gi fotografavo mezginius?!) palieka daug vietos vaizduotei ir jums teks pamatyti šią besišypsančią jauną merginą su rožinės spalvos maudymosi kostiumėliu. Siūlas buvo tamprus, sintetinis, prie jo Jolanta pridėjo vieną plonytį tamsiai mėlyną siūliuką ir melanžinį pagrindą aprėmino tos pačios tamsiai mėlynos vilnelės juostelėmis, kurios susikryžiuoja nugaroje.
Keliamės į dar truputį ankstesnius laikus – Virginijos močiutė Elena Palangoje.
Su anūke prie jūros ir su savo megztu maudymosi kostiumėliu, žinoma.
Labai dėkodama Virginijai Sankalienei ir Jolantai Vainutienei už pasidalinimą savo archyvais ir prisiminimais, norėčiau visus paskatinti žvilgterti atgal į tikrus vintažo perlus. Išsivysčiusios siūlų ir medžiagų technologijos leis pagaminti labiau tikslui pritaikytus paplūdymio drabužius, bet praėjusių dienų detalės, nuotaikos ir kiek nostalgiškas rankdarbių žavesys tikrai sušildys mūsų tvarkingą, sterilų ir nuasmenintą estetikos pasaulį.{jcomments on}