Šiandieninis įrašas – džiaugsmingo ir žolynų raštų bei spalvų paslapčių kupino Verbų sekmadienio pratęsimas.
Skleidimosi, sprogimo, žydėjimo ir gausos sklidinas pavasaris pas mus turėtų ateiti būtent taip pasipuošęs…
„Artėjant Verbų sekmadieniui, išsitraukiau senokai numegztą, bet kažkodėl vis dar be kilpų norvegišką megztinį ir primezgiau tas kilpas. Jis man pasirodė toks Velykinis savo nuotaika ir spalvomis, o kai į rankas gavau narcizų ir kačiukų puokštę, pasijutau kaip lietuvaitė su verbomis iš Kanuto Rusecko paveikslo ir kažkodėl prisiminiau kitą to paties dailininko paveikslą „Pjovėja“, kuris gana ilgai puošė „Pergalės“ kombinato saldainių dėžę. Jos turinys buvo mano mėgstamiausias. Na štai, pagalvojau, artėja „šokolado“ metas – pavasaris.”
Įspūdingas jau pats vienas, šis švarkelis mielai priima į draugus tiek margus gėlėtus aksesuarus, tiek spalvotas gyvų gėlių puokštes – viskas susijungia džiaugsmingoje ir ryškioje raštų bei spalvų fiestoje.
Megztas įmantriais raštais, švarkelis dar papuoštas siuvinėjimu – tarpais akis į akį, tarpais – virvute. Apačią karūnuoja dantytas spalvotas kraštelis.
Pavasario pasitikimui ir prisišaukimui…
Aldonos Puteikienės megztas švarkas, siūlai – Merino Wool DK 23, 74, 71, 27, 72, TEC – 22, 23; modelis – „Fitted Jacket with Embroidery„.{jcomments on}