Geras jausmas, kai gamtoje viskas vyksta cikliškai ir nuolat pasikartoja. Jautiesi žmogus saugus ir ramus, kad ir kokios negandos ar gandos aplinkui banguotų, pavasarį viskas sužaliuoja, žiemą atšąla, gegužį visur sušvinta pienių saulės, birželį prisirpsta žemuogės, o rudenį miške pasirodo grybai.
Mezgimo pasaulis – mikrokosmosas dideliame ir sudėtingame pasaulyje, kuris pavaldus tiems patiems dėsniams, kol gyvas. Banguoja skoniai, prasiaučia madų taifūnai, bet pats centras lieka ramus ir pastovus. Ir viskas yra gerai, kol jame kasmet galime rinkti šių gražuolių grybų derlių:).
Iš tiesų, tai yra net labai gerai, nes tie patys grybai nuolat kinta, kas rodo jų gyvybingumą, populiarumą bei tinkamas sąlygas. Prigijo jie tame mezgimo miške…;)
Šių metų gražuoliai kiek nutolę nuo pačios pradinės versijos.
Agnė savo kepuraitei naudojo storesnį siūlą ir ilgesnį stulpelį,
Rūta numezgė mini versiją savo dukrytei
o Kristinos kepurė įgijo naują pavadinimą – Stereo Austėja.
Kvepia plačia ir galinga grybų gimine?…;)
Primoji kepuraitė megzta Agnės Navareckės iš Noro Shinkiro 10. Vaikiška kepuraitė megzta Rūtos Iliuk iš Drops Baby Alpaca Silk 4088 ir Noro Flower Bed 1389. Trečioji kepuraitė megzta Kristinos Milčienės iš Noro Flower Bed 1282. Modelis – “Stereum ostrea“. Nuotraukos autorių.{jcomments on}