Kartais tyliai tarytum voratinklis
Nusileidžia ruduo ant laukų.
Lyg ant veido – veidrodis matinis
Ar žvaigždžių pelenai – ant plaukų.
Ir tada suprantu – jau baigta:
Gervių trikampio nieks neapgrįš,
Tik sudegęs laisvės paveikslas
Kaip kas metai ant rankų kris:
Ant ledinės mumijos svirplio.
Ant varinių vinių rugiuos,
Ant aklų geležinių girių,
Ir širdis nelauktai užkukuos
Kaip gegutė laikrodžio arkoj
Lygiai dvylika kartų. Žinau,
Kodėl vėlės rudenį verkia –
Jas vaikystėj išsapnavau —
Leonardas Gutauskas “Henrikui Radauskui”
Skaros modelis – “Skrendančios žąsys“, siūlai – dvigubas Aade Long 8/1 artistic (Sand, Blue I, Blue II, Lamb, Pink ir dar kelis padraskyti spalvynai){jcomments on}