Jei kažkas staiga sumažintų megztinius mano garderobe iki vieno vienintelio, greičiausiai mano pasirinkimas būtų šis – ALB LINO (85% vilna, 15% linas, 100g ~ 400m).
Šis siūlas yra pakankamai plonas vasarai ir pakankamai šiltas visiems metų laikams. Didžiąją jo dalį sudaranti vilna yra švelni ir minkšta, neerzins net jautrios įdegusios odos ir patikimai šildys lietingais birželiais bei vėsiais rugpjūčio vakarais. Megztinis iš šio siūlo – puikus sluoksniavimui, kai oras neapsisprendžia, kuo būti šiandien. Lino dalis suteikia jam ir kritimo, ir papildomo tvirtumo. Švelniai margintas jis bus pakankamai santūrus net konservatyviausiems vyrams ir įdomus mezgėjams. Pastaruosius ypatingai pradžiugins šio siūlo pastovumas – išskalbtas jis nekeis formos, nesitemps ir nesitrauks bei puikiai nešiosis.
Atkeliavo pasibaigusios spalvos (prie ne tokios jau menkos esamos paletės). Kai Aušra užėjusi pasidomėjo, kokių gi spalvų nebėra, teko prisipažinti, kad neliko mums brangių lietuvių liaudies. „Kaip keista!”, – nusistebėjo ji. O aš pirmą kartą nesistebėjau. Man labai sunku prognozuoti spalvų populiarumą, nes mezgimas yra ta sritis, kur reiškiasi žmogaus individualumas. Bet kad baigėsi juoda, pilka ir balta su tamsiai mėlyna, galima lengvai atspėti penkias minutes pasivaikščiojus Vilniaus gatvėmis;). Nebetrūksta nieko!
{jcomments on}