Visi žinom, kad kai galvai šilta, gyvenimas žiemą yra daug mielesnis. Todėl dabar, šalčiams paspaudus, kepurės tampa nebe tik dailiu aksesuaru, o pirmo būtinumo daiktu garderobe.
Kepurės yra dalykas ir paprastas, ir gana sudėtingas vienu metu. Menkiausi formos niuansai čia labai svarbūs tikimui, gražiam kritimui.
Šiandien – dvi klasikinės vyriškos kepurės (manau, kad nesisuktų nuo jų ir jaunos moteriškos giminės atstovės;)), kuriose koncentruotos pačios geriausios ir geidžiamiausios tokios rūšies kepurių savybės. Jos tampriai gana plonu siūlu numegztos elastingu stulpeliu, kuris reikiamose vietose aptempia, reikiamose susitraukia, idealiai prisitaikydamas prie galvos formos ir vizualiai suteikdamas gan plonai kepurei apimties bei tekstūros. Ilga kepurė leidžia reguliuoti norimą padribimo laipsnį pakaušyje ir dar jos užtenka atvartui pačiai šilumamėgei galvos daliai – ausims. Santūrios spalvos įdomios, bet nerėksmingos.
Kepurės razina – pačios mezgėjos sugalvotas suėmimo būdas pakaušyje. Penkiuose taškuose kas eilę 3 akys sumezgamos į vieną. Kepurė ne tik dailiai užsibaigia – ji idealiai dvipusė, vienodai atrodanti tiek gerojoje, tiek išvirkščiojoje pusėje! Pačiam tereikia sugalvoti, kuri yra kuri;).
Viktorijos Bražinskienės megztos kepurės iš Zauberball 2135 (Kas turi kokosą?) ir Zauberball 1535 (Pakrantės akmenys).{jcomments on}