Suknelė – neabejotinai pats moteriškiausias ir gražiausias rūbas. Megzta suknelė – dar ir vienas šilčiausių bei patogiausių moteriško garderobo dalių.
Visos trys šiandieninės suknelės – gan minimalistinės. Siūlui suteikiama nevaržoma žodžio laisvė, negausios apgalvotos detalės nesistengia jo perrėkti, tik suteikia malonumo mezgėjai ir džiugina akį baigtame rūbe.
Dantytas kraštelis, skirtingomis pynėmis akcentuota reglano linija
ar vos matomas subtilus gerų, išvirkščių akių ir ripso žaismas.
Plonas Noro siūliukas vos vos paspalvina gražią rudai pilką Sirri vilną
ir kaip gamtoje tai šen, tai ten plyksteli pakilusioms snaigėm, melsvai rausvais atšvaitais sniege… Jau senokai įpratusi tokios rūšies megzti drabužius ratu, negaliu atsigrožėti, kaip mezgant atskirai priekį ir nugarą spalvos neapjuosia figūros ratais, o susitinka ir išsiskiria sudūrimo siūlėje.
Lygios akys pereidamos į stulpelius vos vos paformuoja drabužį pagal figūrą.
Antroji ir trečioji suknelės – draugių.
Beveik toks pats modelis,
bet žmogus kitas, spalvos kitos, siūlas kitas ir – kas atpažins?:)
Toks pat subtilus Zauberwolle margumas, toks pats dailus priekio ir nugaros spalvų nevienodumas, geros ir išvirkščios akys bei sodri gintaro šviesa šiltam ir ryškiam drabužiui žiemai sušildyti ir papuošti.
Pirmoji suknelė megzta Jolantos Žilinskienės iš Rowan Felted Tweed 179. Antroji suknelė megzta Vidos Maniušienės iš Sirri 5/2 28 su Noro Cashmere Flavor 158. Ugninė suknelė megzta Audros Galainienės iš Zauberwolle 1874 (skrudinti migdolai).{jcomments on}