Daugelis pirmą kartą pamatę plonuosius Noro siūlus (ar tai būtų “Stained Glass” ar “Cashmere Flavor”) net rimtai nestudijuoja vienų spalvų, tik svarsto derinius. Į galimybę megzti rankomis vienu siūlu žiūrima kaip į tikimybę sėstis į kalėjimą (tada jau ir su tokiu galima būtų megzti…). Bet tas reikalas baisus tik iš pirmo žvilgsnio, visi mezgantys vienu balsu tvirtina, kad reikalas ne tik nebaisus, o net labai malonus. Nykštukai mano mezgamą palaidinę iš “Stained Glass” ima daug entiuziastingiau nei prieš tai viengubą liną, o ir aš pati stengiuosi kuo greičiau iš jų atgavus į rankas paimti. Gitana mezga savąjį megztuką iš to paties siūlo, kai yra pavargus ir nori gryno džiaugsmo. Siūlas, iš pirmo žvilgsnio plonas kaip musės žarna (taip sako verpianti Jurgitos močiutė), iš kitos – purus ir lengvai einantis, o besikeičiančios spalvos prikausto visą dėmesį.
Daiva plonytį Noro suderino su viena mylimiausių šio siūlo technikų – entrelac.
Pradėjusi nuo kaklo mažyčiais trikampėliais,
ji palaipsniui didino kvadratus, formuodama pečius, rankoves ir kūną.
Nugara, kaip ir priklauso Noro su entrelac sąjungai, skiriasi nuo priekio ir nuo to tik įdomiau.
Įtariu, paskutiniai užbaigimo trikampėliai – iš juodo lino, bet tai tikrai nesumenkina margojo siūlo grožio bei grynumo. Nes be lino šią vasarą – nė iš vietos!
Daivos Jakštienės megzta palaidinė iš Noro Stained Glass 2. Beje, tas visus sudominęs Daivos šalikėlis prie lininės palaidinės, taip pat megztas iš Noro Stained Glass 5:).{jcomments on}