Daug turėjau planų ir net vieną jau paruoštą mezgimui skarą, kai dizainerė Natalia Sha pasiūlė savo dienoraštyje naujos skaros testavimą. Paslaptingą – gauni kitą dalį, kai parodai pirmą. Nieko labiau nemėgstu, kaip tokių megztų kačių maiše ir kiek kartų sau prisiekinėjau – daugiau niekada! Bet eini žmogus gyvenimo keliu ir žiūri – tas pats mylimas ir toks pažįstamas grėblys ant kelio, nu kaip neužlipti???
O jei rimtai, tai mane pakabino pavadinimas – „Liepų žydėjimas”. Niekada labai nesvarsčiau, ką ir kada mezgu, bet šį kartą labai aiškiai supratau, kad patinka man visame kame (ir mezgime) ši diena. Sunku man galvoti apie kalėdines dovanas vidurvasarį, nors per šventes nervinuosi ir blaškausi kaip pašautas paukštelis, nenoriu žiemą imtis lino, kurį nešiosiu vasarą, nes rankos nori vilnos… Ta paruošta skara vadinasi „Prieš žiemą„. Graži be galo, ir siūlus jai išsirinkau tokius pilkai melsvus, kad atspindėtų tą tamsų paslaptingą metą, kai nebeliko lapų ir žalumos ir visa gamta susikaupus laukia pirmojo sniego. Bet dabar gamta nelaukia jokio sniego, lapai žalioja ir veši ir… žydi liepos.
Kaip tik tuo laiku planavau savaitę atostogų kaime ir jau įsisvajojau rinkdama liepų spalvos liną, kaip megsiu ir mėgausiuosi kvepiančiais žiedas ir dūzgiančiomis bitėmis, o paskui važiuosim kartu su Jurgiu jos fotografuoti prie didžiulės liepos, kurios žiedus kasmet renkam ir visom ligom užpuolus verdam…
Pirmais metais, kiek aš atsimenu, mūsų liepa nežydėjo, net pagalvojau, gal čia kitas medis? Mano liepžiedžiai šiemet – tik skaroje…
Skara megzta iš 4 gijų lino, modelis dar testuojamas, kai tik bus paskelbtas, įdėsiu aktyvią nuorodą.{jcomments on}