Apsidžiaugėt vasariškai šiltomis dienomis ir jau persitvarkėt spintas?:) Stebuklingi medžių žiedų nėriniai visuomet pasirodo su ta pačia palyda – išjungtu šildymu ir atšalusiais orais. Labas, vilna!
Puiki proga pademonstruoti du ypatingus megztinius. Akių jie nedrasko, bet mokantys žiūrėti pastebės, kaip dailiai jie numegzti, kaip apgalvotos proporcijos ir konstrukcijos.
Plonasis alpakinis buvo suplanuotas kasdieniniam nešiojimui prie visko. Taip ir tiek nešiojamas:)
Pažeminta pečių linija, pusiau statytos rankovės ir labai madingas skirtingas priekio bei nugaros ilgis.
Rankovių ir pečių konstrukcija abudu megztiniai panašūs.
Šis liepų geltonumo – pirmasis, atlaikęs visus Editos bandymus išgauti tą ypatingai įstatytą rankovę taip žemai nuleidus pečius.
Turbūt jau supratote, kad megzti abu megztiniai iš viršaus ir be jokių siūlių.
Preciziška Editos apdaila leidžia nešioti abi jų puses, pagal nuotaiką ir norimą efektą.
Ilgąjį savaitgalį praleidę kaime važiavome namo. Aplinkui žalia žalia ir šalta šalta. Mažasis padejavo: „Žiemos normalios (suprask, šaltos) šiais metais nebuvo, negi ir vasaros šiltos nebus?… Vyresnysis žvilgtelėjo į jį iš aukšto: „Iki vasaros dar visas mėnuo!” Kur mano megztiniai???
Editos Gendvilienės megzti megztukai. Pirmasis – iš Drops Alpaca 8120, antrasis – Bergere de France Berlaine (miel).{jcomments on}