Tęsiam nutrauktą vakarėlį?
Pirmos dalies ratas baigėsi (ir prasidėjo :)) Rasa, kuri jau prieš šventę įteikė savo dovaną Agnei. Agnė paliko siuntinuką Rūtai, kurį ji dabar šypsodamąsi traukia. Dailios, šiltos blauzdinės gulė ant kojos kaip nuolietos – Rūta padarė rimtą parengiamąjį darbą, burtų lapelyje nupaišiusi savo koją su visais išmatavimas:).( Moralas – visada daryk namų darbus! Arba – ką pasėsi, tą ir pjausi.) Kadangi jau praėjo truputis laiko nuo šventės, galiu pridurti, jog blauzdinės su džiaugsmu mūvimos kasrytinėse išvykose:).
Rūta išsitraukė Virginiją ir turbūt pati pirmoji numezgė porą dovanų – ilgai slapta jai pavydėjau ;). Prie meniškų kojinių, megztų iš Opal siūlų, dažytų pagal vieno iš gamintojų mylimo dailininko Hundertwasser paveikslus, Rūta priderino dailią knygą užrašams. Ir viskas Virginijos kolorito:).
Iš šios nuotraukos nelabai aišku, kas ką, bet laimingos abidvi: Virginija išsitraukė Joaną.
Juokingiausia, kad visą laiką Virginija pasakojo, kaip ji nemezga kojinių ir nemoka kulno… Aušra, kuriai, matyt, buvo leista akies kampeliu pažvelgti į dar nebaigtą darbą, kartą užėjusi prasitarė, kad Virginija mezga kojines. “Tai kad ji kulno megzti nemoka?,- nustebau. “Oi, vaikeli, pamatysi tu, ko ji nemoka!…”
Pamačiau!
Visos buvom įsitikinusios, kad Virginija megs blauzdines. Na, dėl jos tų apgaulingų kalbų. Taip planavo ir pati Virginija, bet išsitraukus Joaną ir pažiūrėjus jos blauzdinių kolekciją, nusprendė, kad savaitėje užteks ir tų pačių septynių dienų…
Joana išsitraukė žmogų, sakiusį, jog kojinės nederinamos prie akių – Haną. Tai ji priderino kojines prie žydro dangaus, koks jis buvo mezgimo metu. Ar įžiūrit firminį Joanos raštą?
Hana savo nelaimei išsitraukė mane ir taip ilgai svarstė visokiausius tinkamus variantus, jog nespėjo pabaigti poros. Aš gavau nuostabų melsvą megztą paukščiuką – kaip pažadą:). Priminė man seną situaciją iš darbo vienoje įmonėje, kur vadovė atnešė gražios muzikos diskelių padovanoti nepatenkintiems kuo nors klientams – tobulas blogo elgesio skatinimas, pasijuokiau;). Bjaurumas duoda įvairiausių vaisių, kartais ir dvigubą derlių – dviejų dovanų šioje šventėje negavo daugiau niekas ;).
Aš išsitraukiau Rimą ir iškart žinojau, ką noriu jai numegzti ir kokios spalvos. Visai netikėtai, siūlų rinkimosi stadijoje, paaiškėjo, kad mes su Dalia nusižiūrėjom tą patį modelį. Dalia atėjus priminė man, kaip aš visus atkalbinėju nuo raštuotų kojinių, kad neelastingos, bet ji vistiek nusprendusi tokias megzti, nes labai gražu. Sėdėjau kaip zuikis ausis suskliaudusi. Žodžių iš dainos neišimsi, sakiau, ir dabar nuomonės nepakeičiau, bet labai norėjau Rimai kojinių su rožėm, o žiemai – su šerkšno rožėm.
Užtai pasidalinau su Dalia savo nauju atradimu, sužinotu iš Daivos mamos. Gavau iš jos nepaprastai gražią porą dovanų su pūkuota nosimi ir kulnu, ji, pasirodo, į tas vietas įmezga plonytį moherio siūlą. Taip man patiko, kad baltą moherį (juk tinka prie šerkšno, tiesa?) įpyniau ir į savo kojines. Tokie pat pūkuoti ir Dalios kojinių kulnai (žr. pirmą dalį:).
O Rima išsitraukė Gitaną.
Ir numezgė jai tokių gitaniškų spalvų kojines, kad galės prisidėti prie praeitais metais gauto baktus ir turės tobulą komplektuką.
Dabar – sunkioji dalis. Labai smagu po visų mainų visiems kartu su naujais daiktais nusifotografuoti, bepiga su skarom ar pirštinėm, aš vis sukau galvą, kaip čia bus su kojinės, visi apsiavę žieminiai batais, kilimų parduotuvėje nėra…
Rūta tuoj pat rado išeitį visos apsiavė po vieną kojinę, o ant atnaujintų ir apšiltintų kojų nutūpė mano paukščiukas – kaip šilumos, švenčių ir meilės pažadas mums visiems!
O paskui dar ilgokai sėdėjome,
plepėjome ir net mezgėme!
O visiems, besiblaškantiems prieš šventes, noriu priminti, kad šiltos megztos kojinės yra tikrai magiška dovana. Ir ne tik Albas Dumbldoras apie ją svajoja…:)
Labai ačiū visoms dalyvavusioms, mezgusioms, dalijusioms ir palaikiusioms! Ypatingas DĖKUI Rūtai, kuri visą vakarą praleido tokioje pozoje, kokioje ją matote veidrodžio atspindy ir apdovanojo mus šventės fotoreportažu. Gražaus laukimo!{jcomments on}