Parašiau pavadinimą ir iškart prisiminiau mano paskutinį kartą matytą filmą per TV. Seniai tai buvo, televizoriaus mes jau buvom atsisakę, o filmus paprastai žiūrėdavau kino teatruose (taip lengvai pasiekiami kaip dabar jie dar nebuvo). Bet tą filmą labai norėjau pamatyti, kino teatruose jo tuo metu nerodė ir aš specialiai ta proga nuvažiavau pas mamą. Kas televizorių nuolat žiūrėdavo, tam tos reklaminės pertraukėlės – jokia staigmena. Nueini sumuštinį pasidarai, arbatos išsiverdi ar dar kokį reikaliuką susitvarkai. Smulkmena, kad poros valandų filmas truko virš trijų, bet kai pačiose jautriausiose vietose pasakojimo giją nutraukdavo energinga tetulė su šepečiais ir kempinėmis ir džiaugsmingu balsu (filmas labai švelnus ir liūdnas) komentuodavo savo blizgančius unitazus ir virykles, po kokio trečio karto ėmiau krūpčioti vien tą balsą išgirdus. Šiaip ne taip pro visus spindinčius valiklių buteliukus prasibrovus iki filmo pabaigos, greitai greitai išjungiau TV, kol valymo pamoka nepasikartojo dar sykį ir nusprendžiau, kad šis bandymas paskutinis. Nei po to į kino teatrą bėgti, nes filmas lyg ir matytas, bet ar tikrai matytas?
Todėl išgirdus „reklaminė pertraukėlė” man galvoje atliepia valikliais. Kad nenuklysčiau nuo savo stereotipų, pasidalinsiu (pakiliu, energingu balsu) puikia megztų daiktų skalbimo priemone – pats paprasčiausias plaukų šampūnas (akcentuoju žodį paprasčiausias), geriausia su kondicionieriumi, kad suminkštintų ir sušvelnintų plaukus, gyvulių šį kartą. Vienas tų retų atveju, kai pigu ir gerai keliai susikerta. Daugiau – jokių valiklių!
O toks banalus įrašas prie tokių gražių mezginių atsirado ne tik todėl, kad jis nutraukia megztų suknelių pristatymą. Pirmą kartą dienoraščio įrašas ne apie tai, ką ir kaip nusimegzti, o kur nusipirkti. Kiek parduotuvės lankytojų išeidavo nuliūdę, kad negali įsigyti vieno ar kito mezginio, kurie kaba kaip pavyzdėliai mezgėjoms. Ką ir iš ko nusimegzti, kaip vienas ar kitas siūlas mezginy atrodys… Pagaliau visus megztų daiktų mylėtojus galiu siųsti į stebuklingą parduotuvę (tokios, žinot, atsiranda sapnuose ir istorijose ar gyvenimo pasakose, nežinia iš kur, durys į kitą išmatavimą, netikėtas vingis su skirtingu vidumi ir išore, kartais jos laiku pavilioja atidarytomis durimis, kartais negali jų rasti…)
Parduotuvėje yra toli gražu ne tik mezginiai, daug ko gražaus, apsilankykite ir apsižiūrėkite, bet visus ten esančius dalykus vienija ta išskirtinė meilės dvasia. Surinkti, nulipdyti, nunerti, pasiūti ar numegzti daiktai yra ne tai, ką apgalvojęs rinktum ar gamintum būsimam parduotuvės klientui. Visi jie atsiradę iš džiaugsmo kurti, iš patikimo, ieškant ir bandant tol, kol rezultatas džiugins širdį. Sekant tik tą traputę įkvėpimo giją, renkantis labiausiai reikalingas (toli gražu ne pigiausias) priemones, neskaičiuojant laiko, darant ir perdarant, kol esi visiškai patenkintas tuo, kas ant galvos ar kaklo…
Parduotuvė stebuklinga, nes tokių daiktų parduotuvėse nebūna, nes juos gaminti ir pardavinėti neapsimoka, jų negali įdėti į vieną stalčių su visais mūsų nešiojamais galvos apdangalais ir užrašyti „kepurės”. Nes yra kepurės ir yra KEPURĖS. Prieš kurias savo kepurę nukeli.
Atsiprašau kitų nemažiau nuostabių daiktų gamintojų, tiesiog mezginiai yra tai, kas labiau suprantama ir su kuo kasdien gyvenama. O mezgimas už pinigus – skaudžiausia visų mezgančių žmonių vieta, kiek domiuosi, kalbuosi, išgyventi iš to neišgyvena niekas, net minimaliu valandiniu atlygiu čia nekvepia, tegu ir labai taupant idėjas, siūlus, laiką, renkantis pigiausius (siūlus), didžiausius (virbalus) ir storiausius (siūlus) bei paprasčiausius (modelius). Bet ne viską pasaulyje gali ir turi pinigais suskaičiuoti. Kiek kainuoja stebuklas?
Mezgėjoms turbūt šių mezginių nė komentuoti nereikia, o kas nemezga, bet megztus daiktus myli, tikrai pajus, kad taip mezgama ne pardavimui (kaip paradoksaliai tai beskambėtų pristatant parduotuvę), taip mezgama sau, ieškant, galvojant, bandant ir džiaugiantis.
Šių stebuklingų durų ieškokite čia: www.zirafos.com. O čia galite pasigrožėti žirafų daiktų nuotraukomis.
O kam sunku megztus daiktus rinktis nesimatavus – gera žinia. Šį sekmadienį jas galėsite aplankyti garsiojoje Kokono mugėje! Ir viską pačiupinėti bei pasimatuoti:).
Kalėdinės Kokono mugės turbūt pristatinėti nereikia, daugelio ji labai laukiama, gausiai lankoma ir vien šilčiausius jausmus (ir krepšius) paliekanti. Šiemet ji vyks Lietuvos vaikų ir jaunimo centre labai patogiu nedarbo metu (gruodžio 1 d., sekmadienį, 11 – 16 val.).
Renginys – vieno žmogaus iniciatyva išaugęs iki beveik kultinio reiškinio, kasmet didėjantis ir gražėjantis. Aš pati ten nusiperku didžią dalį Kalėdinių dovanų (sau taip pat…;)), nežinau, kaip ten dalyvaujantys matuoja viską skaičiais, bet nesuskaičiuojamos širdies šilumos ten duoda ir dar drėbteli.
O kalbant apie mezginius, Kokono mugėje galėsite rasti dar vieną naują ženklą.
Labai išraiškingas vilkiukas pristatys šiuos mezginius vaikams.
Nežinau, kaip gamtoje vilkai draugauja su žirafomis, bet Kokone abu galėčiau susodinti prie vieno stalo (prekystalio). Todėl pagyrų nekartosiu, galite paskaityti viršų dar kartą :).
Mamos mezginiai vaikams, iš pačių geriausių siūlų, paieškant ir pagalvojant. Kas taupo savo vaikams? Vaikiškų pirštinyčių, neabejoju, pirkti matėti. O kur, sakykite, matėte vaikiškas pirštinytes iš Noro siūlų? Nes gražu.
Tik iš natūralių medžiagų, mezgant tokius daiktus, su kuriais tavo vaikutis eitų pats gražiausias, labiausiai sušildytas ir apsaugotas. Nes meilės niekas neskaičiuoja, o šilumą – tik bjaurūs valdininkai.
Iki pasimatymo sekmadienį!{jcomments on}
P.S. Pamiršau parašyti, kad visi daiktai yra vienetiniai, kito tokio nerasite, bet tas, tikiuosi, didelėm ir garsiom raidėm buvo tarp eilučių. Kaip vyndariai retai ant vyno parašo, kad ekologiškas (nes savaime suprantama) ar menininkai (tikri, turiu galvoje) savo paveikslų neštampuoja. Ir visos gražios nuotraukos autorių.