Gaila, kad statistika – rimta sritis ir neužsiima tokiais niekiniais skaičiavimais, kaip vyrai saugo savo kaklus nuo šalčio (įdomu būtų ir moteriška statistika, tik ji turbūt būtų labai nestabili;)). Man pačiai iš savo varpinės stebint tuos kaklus (tiksliau, kas ant jų), atrodo, kad tas įvairiai vadinamas daiktas, atrodantis (grubiai) kaip plati sungtais abiem galais juosta, begėdiškai išstuminėja senus gerus įprastus šalikus ir net ne tokioms įprastoms ir paplitusioms skaroms niuksi į pašonę: „Pasislink, brangioji, į tolimesnį spintos kampą, dabar mano laikas!”. Didumą vyrų mados vėjai ne taip lengvai pakelia ir tradicinis šalikas gal ir neturi labai jaudintis dėl po truputėlį, bet nuolat jo žemes okupuojančio akiplėšos kaimyno. Kol kas! Mat kaimynas yra labai gražus ir patogus. Ir reikia jam mažiau siūlų (nebereikia galų surišimui), kuo maloniai įsiteikia mezgėjoms.
Vieną tik neišspręstą dar lietuvių kalboje problemėlę turi ši neseniai užgimusi garderobo dalis – vardą. Dažnai dėl kito vardo nebuvimo vadinamas kaklu, bet visiems aišku, kad žmogaus kaklas ir tas, kas ant jo, vienu vardu vadintis neturėtų. „Žirafų” parduotuvėje (apie jas bus dar atskira kalba, bet kad jau turėjau šiandien jomis pasiremti, užsukite ir apsižvalgykite) radau juos vadinamus kaklašildžiais. Joanos marti, atsiuntusi šias gražias savo vyro (ir naujojo Joanos mezginio) nuotraukas, pavadino jį kaklo apsuktuku. Gal prigis?
Nežinau, Joana spalvas derino prie sūnaus veido ir pomėgių ar prie garderobo (tobulai, tiesa?), bet jas žiūrėdama dar vieną vieną sąsają susigalvojau – vietos ir laiko.
Spalvos – „rudens saulė”, megztas šis kaklašildis bangelių raštu žmogui, gyvenančiam prie jūros. Viskas savo laiku ir savo vietoje.
Dar vienas šiltukas ant kaklo – visai kitokio stiliaus.
„Empire State” – miesto stilius jaunam, greitam ir energingam miesto žmogui. Labai šiltas (megztas spalvotu raštu apvaliai) ir labai prie visko tinkantis. Tai nereiškia, kad neišsiskiriantis. Mezginių dėka ne su vienu draugių vaiku netiesiogiai susipažinau:).
O kad šis mielas naujadaras vis daugiau savo širdžių (ir kaklų) savo pusėn patraukia, supratau ir labai asmeniškai. Aš patį tokį daiktą jau trečius metus nešioju ir nesiruošiu skirtis. Mano vaikai manęs niekad nieko neprašo numegzti, o paklausti atsako, kad nieko jiems nereikia. Šiemet gi Jurgis pagalvojo ir atsakė, kad gal norėtų. Tokio kaklo. Aš išsižiojau iš nustebimo ir pasakiau, kad mielai, tik ne šiandien. „Tai gerai, palauksiu”,- atsakė mano vaikutis ir išėjo apsivyniojęs manąjį. Nes tie gerieji šiltieji daiktai be visų kitų privalumų yra ir unisex!
Pirmasis kaklo apsuktukas megztas Joanos Bartkevičienės sūnui, nuotraukos – Romos Bartkevičės, siūlai – Crazy Zauberball 1537 (rudens saulė). Antrasis kaklašildis megztas ir fotografuotas Gitanos Gricienės sūnui Gabrieliui, modelis – „Empire state„, siūlai – Karisma 11, 53.{jcomments on}