Lininės suknelės pas mus Lietuvoje ne naujiena. Tradicija, greičiau. Neretai su tradiciniais gintariniais aksesuarais, na, patys žinot. Daugelis to laikotarpių drabužių ar daiktų mano kažkuriuo gyvenimo etapu buvo atmesti kaip neskoningi ir atgyvenę, bet tiems lininiams drabužiams (kartais tai būdavo suknelės, kartais – kostiumėliai) visada jaučiau silpnybę. Pati save su tokiu sunkiai įsivaizduoju, bet karts nuo karto dar pamačius panašų gatvėje jaučiu didelę simpatiją, atmieštą nostalgija ir pasigėrėjimu kruopščiu meistriškumu bei retro žavesiu… Ką bendro visi tie mano plepalai turi su nauja Rūtos suknele? Ogi NIEKO! Visiškai nieko. Tik bendrą medžiagą – liną – ir drabužio pavadinimą.
Tai ne pirmoji jos suknelė, greičiau galima pasakyti, kad tomis lininėmis suknelėmis ir kostiumėliais vos ne viena (ne viena, ne viena, bet turbūt viena turi tiek :)) ji ir puikuojasi. Tik visi jos sukurti lininiai (ir ne tik) drabužėliai oi kaip toli nuo to tradicinio kurpalio nutolę!…
Šios suknelės konstrukcija taip pat įkvėpta praėjusiai metais vykusių Annos kursų, per kuriuos ji pasakojo apie mezgimą nuo vidurio.
Taip megzta viršutinė dalis, paskui surinktos akys sijonui ir jis megztas iki reikiamo ilgio. (Paskui pasirodė, kad toks ilgis nereikalingas, teko trumpinti, bet tuo ir geras mezgimas nuo viršaus).
Raiškus, stambus ir ne per kiauras kiauraraštis, gera spalva, vykusiai parinkti aksesuarai – ir nostalgijos nė kvapo.
Tobulas drabužis beveik visiems gyvenimo atvejams šiomis karštomis vasaros dienomis.
Rūtos Juzėnienės megzta suknelė ir nuotraukos, siūlas – 4 gijų linas.{jcomments off}