Seniai jau seniai ruošiausi parodyti visus mezginius iš „Noro” siūlų, kokį niūrų metų laiką surengti spalvų šventę akims. Bet nuolat kokie „aktualesni” ar „skubesni” projektai tą mano norą pastumdavo ateičiai, paskui laikas nebūdavo niūrus, o spalvotas ir taip be galo… Šį balandį buvau nusprendusi paskelbti megztinių mėnesiu – juk pavasarį megztukas tampa pačiu aktualiausiu drabužiu (tiesą sakant, manau, kad jis Lietuvoje aktualus beveik visais metų laikais). Bet pačiame kalendorinio pavasario viduryje stebėdama sniego pusnis pro langą ir vis nesiliaujantį kristi sniegą vietoj gaivaus ir viską prikeliančio lietaus, pagalvojau, tik „Noro” spalvos gali dovanoti tą gamtos taip ilgai slepiamą grožį ir džiaugsmą…
Pereinamų spalvotų siūlų yra dabar prikurta vienas milijonas, akys raibsta nuo pasirinkimo. Kalbėjomės šią vasarą su viena Amerikos dizainere apie Noro siūlus, Amerikoje kai kurios parduotuvės jo atsisako dėl brangumo, bet, pripažino ji, mačiusi tiek daug pačių įvairiausių siūlų, ir aš jai iš visos širdies pritariu, „Noro yra unikalūs ir nepakeičiami”:). Pačioje karjeros pradžioje šių siūlų kūrėjui Eisaku Noro pristačius juos parodoje teko išklausyti liūdnų prognozių: „Siūlai per daug meniški, jie nebus masiškai paklausūs”. Pirma dalis – gryna teisybė, o pabaiga neišsipildė. Nedidelė Japonijoje įsikūrusi gamyklėlė vos spėja aprūpinti savo produkcija visus norinčius.
Tegu ir trečiadienį prasidėjusi – tegyvuoja NORO savaitė! Pradedam ją nuo klasikų klasikos – daugelį metų pačio papuliariausio šio gamintojo siūlo – „Kureyon”.
Ingos Dirvonskytės megztas megztinis, modelis – „Kureyon Hooded Pullover„, siūlai – Kureyon 226.
Dar vienas Ingos mezginys – „Boxy Jacket” iš Kureyon 221. Taip dabar turėtume eiti pavedžioti šuniuko: trumpom rankovėm šiltas pavasariškų spalvų megztukas. Ech…
Daiva Kirvelienė numezgė savo dukrai Gintarei visą komplektą: uogų kepurę ir noro šaliką.
Kam norėsis pakartoti, receptą rasite čia.
Kartais pats vienas šis margas siūlas atrodo santūriam žmogui… per margas. Todėl Židronė šį savo projektą pavadino „Niekada daugiau”. Išverčiu – „niekada daugiau gryno Noro”. Ir visai nesvarbu, kad megztukas jai nepaprastai tinka (ir elegantiškos perlamutrinės sagos prie jo labai labai tinka:)). Tai yra, svarbu, todėl aktyviai užsiimu įtikinėjimu. Bet turiu pripažinti, kad pats svarbiausias dalykas – kaip jautiesi pats. O su Noro megztuku neliksi nepastebėtas. Daiva kartą atėjusi ketvirtadienį į klubą net pasiskundė veltui šiandien Noro megztuką apsivilkusi, jai taip dėmesio tądien nesinorėjo, o žmonės atsisukinėjo gatvėje.
Židronės Stankevičienės megztas megztukas, modelis – „Moody„, siūlai – Kureyon 267, sagos – Jim Knopf.
Mezgėjų pasaulyje kojinių mezgėjos – toli gražu ne mažuma ir jų norų bei poreikių labai rimtai paisoma. Tai va visa ta dauguma, turinti dar didesnį kojininių siūlų pasirinkimą, buvo nepatenkinta, kodėl jos savo arsenale neturi tokio gražaus Kureyon siūlo. Toks storas ir grynos vilnos siūlas niekaip kojinėms netinka ir buvo sukurtas kojininis kureyon – „Kureyon Sock„, paveldėjęs iš savo giminaičio tokį pat naminės vilnos charakterį, gražiai pereinančias spalvas, bet jau plonas, kojinėms tinkamo storio bei metražo (100g ~ 420m) ir pastiprintas nailonu.
Šis siūlas dabar jau baigiamas gaminti, jį pakeis kitos naujovės, bet dėl nei vieno siūlo (tai yra, jo gamybos nutraukimo) neišgirdau tiek dejonių ir apgailestavimų iš visų žemės kampelių. Mezgė iš jo kojines, bet toli gražu ne tik kojines. Plonas ir skalsus, jis idealiai tiko megztukams, tunikoms, suknutėms, skaroms.
Parinkau kelis dar nematytus mezginius iš šio siūlo, o jei kurie ir pasirodys matyti, ar gali būti nesmagu dar kartą pasižiūrėti į tokias stebuklingas spalvas?:)
Dalios Liepuonienės megztas megztukas iš Kureoyn sock S150. Išvirkščių akių taškų dėja paimta iš kito siūlo megzto megztinio, čia jie subtilūs, vos matomi, kai kur siuvinėjimu pabrėžti, kai kur pranykstantys lyg vandeny ratilai…
Kitas iš tokio paties siūlo megztas megztukas (spalva S185):
Gana ilga ieškotas pats tinkamiausias modelis ir raštas. Ir rastas!
Kiauraraštis stačiakamptis su dvigubu ripsiniu kaklu (sutraukia ir nesiraito) ir įstatytom rankovėm.
Kits megztukas iš to paties kamuolio – Vilijos Janušauskienės.
Gražioji ir didžioji Jurgos Lazauskienės skara megzta iš Kureyon sock S150, modelis – „Sprigtime Bandit” (lyg ir dabarčiai?;))
Dar vienas Židronės Stankevičienės mezginys – skara „Terra” iš Kureyon sock S149. Šie du pastarieji spalvynai gal santūriausi ir, neprarasdami viso šiam siūlui būdingo meniškumo bei subtilumo, taip savo deriniais nepribloškia.
Šių spalvų buvo mano pats pirmasis mezginys iš Kureyon sock, pirštuotos pirštinės. Akių negalėjau atitraukti nuo… nesupratau net, siūlo ar paveikslo. Jau vėliau, užsakinėdama Noro parduotuvei, šios spalvos paėmiau dvigubą kiekį – ir mano sentimentai suveikė, ir tikėjau, kad lietuviams ši santūri spalva bus miela ir artima. Dabar turiu prisipažinti klydus. Daugelį susidūrus su Noro siūlais, būtent tie keisti ir netikėti spalvų deriniai patraukia, lietuviška rudai-pilkoji dažnai nepelnytai jų užgožta lieka…
Saulėtas Daivos Gridžiuškaitės megztukas:
Modelis – „Sixteen-Point Tee„, siūlai – Kureyon sock S95.
Šis Jurgos Lazauskienės megztukas tikrai jau matytas, bet nebejoju, jog smagu bus dar kartą pažvelgti į šias gražias vasariškas nuotraukas. Aš jomis išsiklijuočiau savo langus:)
Modelis – „Audrey„, siūlai – Kureyon sock S188.
Tų pačių spalvų, tik visai kitokio charakterio ir stiliaus Jolitos Ryliškienės megztukas – puošnus ir moteriškas.
Ir su labai gražiom detalėm:)
{jcomments on}