Mezgimas yra dalykas gana paprastas, keliantis daugiau techninius nei filosofinius klausimus, ar ne dėl to taip iš aukšto į jį žiūri kai kurie labai rimtus klausimus gvildenantys piliečiai;)? Bet vienas netechninis klausimas – grynai retorinis kol kas – man neduoda ramybės ir nuo mezgimo nepastebimai perkelia prie dabartinio gyvenimo, o paskui – nė poros eilių išmegzti nespėju – ir prie istorijos… Tas pats, kuriuo jau ne kartą pasisakinėjau. Populiarumo. KODĖL, sakykit, kodėl, vieni modeliai tyliai dulka kamputy, niekieno nepastebimi ir neįvertinami (o modeliai geri ir įdomūs!), o kiti (tokie pat geri ir įdomūs, o kartais ir visai prasti ar niekuo neypatingi), mezgami visuose žemės kampeliuose ar sukelia net pasaulinę epidemiją mezgimo pasauly, kaip pvz., Color Affection?
Šiandien rodomas modelis – iš tų populiariųjų. Ir ne šiaip populiariųjų… Jo populiarumas unikalus jau vien tuo, kad pirkti reikėjo katę maišę, žinomas buvo tik pardavėjas. Pardavėjas garsus, jau vien kultinis jos “Boxy” ką reikškia! Bet tai vis tiek nieko labai negarantuoja, juk kaip yra vienos knygos rašytojai, taip, cituoju Gitaną, yra vieno modelio dizaineriai (mes abi buvo kito modelio aukos;)). Katė maiše reiškia paslaptingą mezgimą. Nusiperki modelį, o paskui kas kažkokį laiko tarpą gauni po gabaliuką aprašymo. Kai dar iki mezgimo pradžios buvo likusios pora savaičių, tų maišų su (kuo?) buvo parduota jau virš 400 (!) ir visame žemės rutuly (gal išskyrus negyvenamą ir tą, gyvenamą pingvinų, dalį) mezgėjos ruošė siūlus ir taikė virbalus.
Lietuva šioje masuotėje nebuvo jokia išimtis, ir pro MZ prasisuko net keli modeliai, visi iš skirtingų siūlų ir patys labai skirtingi. TA-DA-DA-DAM – atrišam maišą!
Jurgos P.R. skara – atpažįstu Ogrės vilną (tamsiai mėlyna) ir Schopell-wolle Zauberball 1535 (pakratės akmenys); kaip geniali kombinatorė ir ne mažiau geniali dažytoja (siūlų, supraskit mane teisingai), ji pridėjo ir savo dažytos lietuviškos bei plonytės (8/1) estiškos vilnos.
Iškalbingu pavadinimu “Penkiadešimt pilkos atspalvių” Gitanos Gricienės skara,
megzta iš įvairiausių pilkų (o kaip kitaip?) atspalvių Alpacos – 9020, 501, 517.
Rūtos Strumskienės skara iš Sirri 5/2 vilnos (10, 28, C10),
santūri ir labai su cinkeliu tuo pat metu.
Vaida Balaševičiūtė mezgė šią skarą iš lino labai skanių vasariškų spalvų ir tokiu pat saldžiu pavadinimu – “Vasaros ledai”:)
Visų skarų modelis – “Echoes of Color“, nuotraukos – autorių.{jcomments on}