Mezgėjos yra dosnūs žmonės ir paprastai apsimezgę yra ne tik pačios, bet sušildytas ir papuoštas visas ratas artimųjų.
Rodau visas šias riešines – tik viena siaura mezgimo meno sritis – pasigrožėjimui ir pagalvojimui, kasdieną maunantis šildančias apyrankes, apie tas, kurių rankomis gimsta šie maži juvelyriniai daikčiukai.
Riešinėms reikia labai nedaug siūlų, ne karvės vertės ir karoliukų, joms tik daug darbo reikia. Ar Kalėdos – ne puiki proga padėkoti ir pamaloninti tas daug darbo atliekančias rankas?
Net vienas geros plonytės vilnos kamuoliukas – smulkmena, bet labai maloni. Apsižiūrėkit, kokias spalvas nešioja pati mezgėja, kuri – oi kaip dažnai – tas iš patarlės batsiuvys be batų!
Kraitelė spalvotų kamuoliukų (riešinėms užtenka vieno paties mažiausio 50g) – puiki dovana po eglute ir džiaugsmas ilgiems mėnesiams į priekį.
Gal ji dar nebandė labai šiltos alpakos?
Ar elegantiško derinio su šilku?
Pažiūrėkite į jos virbalus, kurie labai linkę badyti skyles, ar ne laikas įtaisyti jai naujus, lygius ir glotnius?
Ar pasirūpinti antpirščiais, apsaugosiančiais tas sužeistas vietas nuo tolesnio žalojimo?
O gal ji dar neturi – sunku patikėti, bet… – I.Juškienės knygos „Riešinės”?
Ar vargsta sekdama raštą – toks menkas prietaisėlis gerokai pagražins jos kūrybinį gyvenimą. Kaip ir dailios smailios žirklutės-gervelės, apie kurias svajoja kiekviena rankdarbistė – juk žmogus, kuriantis grožį, labai jį vertina…
Pirmosios dvi poros megztos Gražvydės Norkienės, siūlai – latviška Ogrės vilna ir Merino Land 17, pirmųjų riešinių raštas – „Rugsėjo pirštinės„, antrojo -nebeatseku. Trečioji pora megzta ir fotografuota Jurgitos Bulvičienės, siūlai – Fine wool, ketvirtoji ir penktoji – Aldonos Puteikienės, pirmosios modelis – „Lithuanian wristwarmers”, antrosios rašto kilmės nežinau, siūlai – latviška Ogrės vilna. Žemiau einančios dvi poros megztos Bronės Paužuolienės, siūlai – Baby merino 17 ir 19, pimųjų raštas čia, antrųjų, neatseku. Likusios 3 poros megztos iš latviškos Ogrės vilnos, pirmoms dviems poroms raštas iš islandiškų raštų knygos „Islensk Sjonabok”, paskutiniosios – iš M.Slava knygos „Latviesu rakstainie cimdi”.{jcomments on}
