„…nes iš lietaus ši vasara – tos dienos…„*
Gal kas liūdi, labai išsiilgęs saulės ir karščio, bet mezgančiam žmogui šis oras – rojus. Visi ką tik pabaigti šedevrai keliauja tiesiai ant pečių, o ne į spintą laukti rudens.
Gaivinančio lietaus drėgmėje viskas aplinkui žaliuoja, bujoja ir žydi, žydi, žydi.
Rugiagėlių žiedai mėlynuoja ne tik laukuose, bet skleidžiasi ant suknutės ir mėlyna šviesa nuspalvina megztinį…
Tokį pat vienintelį, unikalų ir nepakartojamą, kaip visi aplink besiskleidžiantys žiedai ir visi Virginijos mezginiai.
Virginijos Sankalienės megztas megztinis ir nuotraukos, siūlai – Bergere de France Lima (Baikal), *citata iš J.Vaičiūnaitės eilėraščio „Juodas ąsotis 4”.{jcomments on}