Kokios mintys kyla aplinkiniams, sužinojus, kad mezgantis žmogus susirgo? Ko paklaus kolegė, kai grįši po savaitės sunkaus gripo? O jei liga privertė atsigulti į ligoninę ir ne su rankos lūžimu? Pasidomės kas nors, kaip jautiesi? Kaip sukaisi namuose? Kaip gydeisi? Gal, pokalbio pabaigoje. Nes pirmas klausimas bus: „Ką numezgei?” Na, suprantama – juk turėjai tiek laisvo laiko, o jei ligoninėje, tai visai rojus – jokių buities rūpesčių. Va, atsidariau Sigos dienoraštį, pamačiau riešinių nuotraukas ir perskaičiau pirmus sakinius, jog gulėjo ligoninėje dėl seniau lūžusių kaulų. Net ir skaityti toliau nebereikia – dėlionė pilna. Riešines, aišku, numezgė ligoninėje.
Todėl visai nenustebau, susirašinėdama su Jurgita ir sužinojusi, kad ji guli ligoninėje, kai po klausimo, kaip per šalčius laikomės, antras pokalbio sakinys buvo: „Man išoperuotas apendicitas…”. Visi choru pabaigsim? „antrą savaitę turiu nedarbingumo lapelį, mezgu ištisai”. O kaip kitaip??? „Galėjau užbaigti krūvą mezginių (o kam dar ligoninė?): mažam lėliukui kojinytės, baktusiukas, kumštinės, skara, vyrui vilnonės kojinės (nes jis reikalavo tik vilnonių) ir pradėjau naujas kojines :)”. Žinutė, kaip ir aišku iš situacijos, baigėsi šypsenėle. Kuri iš mūsų nesišypsotų?
Vienas iš daugelio (!) mezginių – „Visas šis rinkinys buvo dovana mano bendradarbei Jurgitai, kurią išlydėjome gimdyti antro vaikučio (berniuko)”. Ką manė palatos bendrakaimynės – trys bobutės – nerašysiu, jei Jurgita norės, pati papasakos komentaruose:).
Jurgitos Gečytės megztas komplektėlis naujagimiui. Siūlai – Regia World Ball.{jcomments on}