Farerų vilna yra vienspalvė ir marginta pereinamom spalvom. Rūpėjo išbandyti, kaip tos spalvos keičiasi. Ką megzti? Žinoma, kaklą;).
Pats siūlas prašėsi kažko labai paprasto, norėjau, kad kaklas dengtų ir pečius, ir kaklą, tai reikėjo elastingo rašto. Pats nepretenzingiausias – elementarus stulpelis, viena gera, viena išvirkščia akis. Kad neatrodyčiau kaip užpuolikas su kojine ant galvos (tik ne juoda, o hm hm, dekoratyvia, pagerinta), tai stulpelį karts nuo karto pertraukia išvirkščių akių juosta. Kita juosta kartais sutampa (gera virš geros, išvirkščia virš išvirkščios), kartais specialiai pasislenka per vieną akį. Tose išvirkščių akių eilutėse vyksta ir kaklo siaurinimas. Iš pradžių gan ilgai pamezgiau lygiai, nemažindama, paskui, prie kaklo, mažinau jau su pagreičiu.
Gundė ne tik pereinamų spalvų sruogos, šalia gulėjo dėžė su visokiom spalvom. Kaip naujų kreidelių dėžutė, tokių švarių, gražių, kvepiančių… Pasielgiau su tom spalvotom sruogom kaip su kreidelėm, paėmiau vieną spalvą, pabrūkšniavau, kitą… Kam rūpi spalvas susekti, tai margam (juoda – geltona – raudonai violetinė ir vėl iš pradžių) fone šv.pilki su baltom viršūnėlėm nedažytos vilnos brūkšneliai, toliau – gerų akių žydri, šviesiai violetiniai, išvirkščių akių – rašalo mėlyni, gerų akių – šviesiai rusvi.
Numezgiau, išskalbiau, nufotografavau ir išėjau į miestą pranešioti. Po penkių minučių teko nusimauti, buvo per karšta. Laukiu žiemos.
Kaklas megztas iš Sirri 5/2 (artistic C101, nedažyta vilna 10, 20, 31, dažyta – C7, C9, C14)