Visus, laukusius ir nelaukusius rugsėjo 1-osios, sveikinu su naujų mokslo metų pradžia ir tebūna jie turtingi, kūrybingi ir dosnūs! O mes – kantrūs, darbštūs ir drąsūs!
Ta proga noriu pasigirti, jog pradėjau naują darbų ratą nedideliu, bet daug darbštumo ir kantrybės pareikalavusiu darbeliu – Karolio mokykline liemene. Tiesą sakant, šis mano didvyriškas poelgis nebuvo toks jau be pagrindo, neatmečiau mezgykloje megztos pusakrilinės liemenės ir nepuoliau megzti naujos dėl tos pačios priežasties, jog nebuvo, ką atmesti. Mano vaikas mokyklinę liemenę pametė jau praeitą pavasarį, gal būčiau ir stebėjusis labiau, jei rugsėjo pirmosios proga sušauktame visų tėvų susirinkime mokyklos direktorius nebūtų papasakojęs, kiek mokyklinio garderobo dalių kasdien (!!!!) surenkama mokykloje. Toli gražu ne tik tik liemenių… Pradinukai, be abejo, šitoje srityje čempionai. Išyvenom be liemenės iki vasaros, bet rudenį, ėmus galvoti apie naujus mokslo metus, susirūpinau pilna jo amunicija. Ir tikrai ne pirmoji mintis buvo pačiai ją megzti, gal ilgai kovojau su pagunda užsukti į mezgyklą, juolab, kad ji nuo namų arčiau nei troleibuso stotelė… Bet susiėmiau ir pasiėmiau latvišką vilną. Ko jau ko, o tamsiai mėlynos, mokyklinių uniformų spalvos yra dar sočiai, o vilna minkštutė, švelni, puikiai nešiojasi. Darbas labai nuobodus ir lėtas, lygus mezgimas plonais 2 mm virbalais, dar sunkiau dėl to, kad tai uniforminė liemenė, tokio, mano akimis, abejotino grožio. Jos tikrai niekur kitur, be mokyklos neapsirengsi. BET. Į mokyklą tenka eiti kasdien, mokyklinė uniforma dėvima daugiausiai iš visų drabužių ir jei kasdien jausies komfortabiliai, gal tai daug svarbiau, nei įdomūs bei įmantrūs raštai ir stilingas dizainas. Gražių ateinančių!
Mokyklinė liemenė megzta iš latviškos Ogrės vilnos, dryžiukai iš geltono 4 gijų kojininio siūlo ir Alpakos 3620.{jcomments on}