Mes gyvename ir nuolat keičiamės. O su mumis keičiasi mus supanti aplinka, daiktai, žmonės. Kas seniau buvo vertinga ir siekiama, dabar sukelia klausiamą gūžtelėjimą pečiais. Susitinkam geriausią vaikystės draugę, su kuria lakstydavom po paupį nuo ryto iki vakaro ir… nebeturim apie ką šnekėtis. Tiesiog išsiskyrė keliai ir nutolo… Ir kaip graudu ar gaila kartais būtų, nesustabdysi to amžino tekėjimo. Lenkiu vis į tą patį – siūlus. Jie, kaip ir visi aplinkui, paklūsta šiam gyvenimo dėsniui ir veltui mėginame jam priešintis, save įtikinėdami, kad tai, kas buvo gražu ar brangu vakar, taip pat yra šiandien ir bus rytoj. Ir nesinori sau prisipažinti, kad kai kurie siūlai, gal sunkiai gauti, gal sužavėję prieš… metų, tapo dar vienu dulkes kaupiančiu objektu ir nebyliu sąžinės priekaištu, neleidžiančiu judėti toliau, kol jie čia, nepanaudoti. O tu žiūri į juos ir jokio kontakto. Jokio! Jie nieko tau nebesako, negundo naujais projektais, nevilioja, tiesiog žiūri į juos ir nesupranti, ką jie čia dabar veikia tavo spintoje. Bet pasaulyje nėra nereikalingų daiktų, niekas gi negamino ir nepirko siūlo, galvodamas, koks jis bjaurus ir neįkvepiantis. Tiesiog šiuo metu jis atsidūrė ne savo vietoje! Todėl „Mezgimo zonoje” įkūrėme lagaminą – perskirstymo zoną, į kurį galite įdėti jums nebeįdomius ir nebereikalingus siūlus, jie tikrai atras savo naujus namus, kur bus panaudoti su džiaugsmu ir pagal paskirtį, t.y., taps gražiais ir mylimais mezginiais, o ne kandžių nameliais. Tie, kurie turi labai brangius siūlus, kuriuos gaila taip atiduoti, bet dėl to vis tiek iš jų megzti nebenorime, gali rašyti skelbimus ir kabinti parduotuvės skelbimų lentoje – pardavinėkit ar keiskitės. Atsikratysim balasto ir spintose, ir galvose, ir sąžinėse, suteikdami savo siūlams naują gyvenimą, o kitoms mezgėjoms – džiaugsmą ir įkvėpimo šaltinį. O gal ir patys tame lagamine rasime ką nors sau, pažiūrės į mus koks kamuolėlis ir tyliai tik mums pakuždės, jog bus puikus megztukas, gražios pirštinės ar… dar kas.
Štai keli mezginiai „Iš lagamino”. Gabrielės megztinis „Apsnigtas” (modelis – Cosy V-Neck Pullover with Deep Ribbing):
Visai šviežia Rūtos Juzėnienės vasarinė tunika,
pačios sugalvoto modelio ir idealiai siūlams pritaikytu raštu.
 |
|
Jūratės Lukoševičiūtės megzti vaikiški batukai
ir pirštinės be pirštų bei krepšelis prie diržo.
Tai tik nedidelė dalis, ką man pavyko užfiksuoti. O viena ponia, karts nuo karto aplankanti mūsų lagaminą, mezga iš įvairiausių siūlų štai tokias jaukias ir labai šiltas šleputes:
{jcomments on}